captcha

Jūsų klausimas priimtas

Reguliariai internetu naudojosi 72 proc. gyventojų

Pirmą ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 72 proc., interneto prieigą – 73 proc. namų ūkių. Palyginti su 2015 m., tai yra atitinkamai 4 ir 5 procentiniais punktais daugiau.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, mieste kompiuterius namuose turėjo 76 proc., kaime – 63 proc. namų ūkių, o interneto prieigą – atitinkamai 77 ir 65 proc.

Beveik visi (99 proc.) namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 88 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar belaidžiu fiksuotu ryšiu, 42 proc. – mobiliojo ryšio tinklais.

60 proc. namų ūkių, neturinčių interneto prieigos namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos priežastys, dėl kurių nesinaudota internetu namuose, – reikiamų įgūdžių neturėjimas, brangi įranga, dideli paslaugų tarifai arba galimybė naudotis internetu kitur.

2016 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 73 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Kompiuteriu naudojosi 97 proc. 16–24 metų amžiaus ir 95 proc. 25–34 metų amžiaus gyventojų. Iš 65–74 metų amžiaus gyventojų 2016 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 26 proc. asmenų, o 66 proc. niekada neteko juo naudotis.

Dauguma (81 proc.) asmenų, kurie 2016 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, 16 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien.

Internetu 2016 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 74 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2015 m. pirmąjį ketvirtį – 71 proc.). Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99 proc., iš 65–74 metų amžiaus gyventojų – 26 proc. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 88 proc.

81 proc. internetu besinaudojančių asmenų naudojosi juo kasdien (ar beveik kasdien), 15 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Taigi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 97 proc. internautų, arba 72 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

Dauguma internautų (69 proc.) naršė internete naudodamiesi nešiojamuoju kompiuteriu, 63 proc. naudojosi mobiliuoju ar išmaniuoju telefonu, 42 – stacionariu, 23 – planšetiniu kompiuteriu, 13 proc. naršymui naudojo išmanųjį televizorių arba naudojosi išmaniosios televizijos paslaugomis. 4 proc. internautų mobilusis ar išmanusis telefonas buvo vienintelė interneto naršymo priemonė .

Internetas daugiausia buvo naudojamas naujienoms skaityti, ryšiams, informacijos paieškai. Ryšiams internetą naudojo 69 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (93 proc. internautų), 54 proc. naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis (73 proc. internautų), 50 proc. bendravo socialiniuose tinkluose (68 proc. internautų). 18 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (24 proc. internautų) 2016 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi internetinėmis duomenų saugyklomis nuotraukoms, muzikos, vaizdo ar kitiems failams saugoti.

Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 60 proc. 16–74 metų amžiaus internautų, arba 45 proc. visų šios amžiaus grupės gyventojų. 58 proc. internautų ieškojo informacijos įstaigų interneto svetainėse, 43 proc. pildė ir pateikė oficialius blankus tiesiogiai internete. Asmenys, kurie nepildė ir nesiuntė blankų internetu, kaip pagrindinę priežastį nurodė, kad nereikėjo pateikti jokių oficialių blankų (78 proc. internautų, nepildžiusių blankų internete) Tarp kitų priežasčių – žinių, įgūdžių trūkumas, nerimas dėl asmeninių duomenų saugumo.

2016 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 24 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 31 proc. asmenų, kurie naudojosi internetu. (2015 m. pirmąjį ketvirtį – atitinkamai 22 ir 29 proc.). Pusė (52 proc.) asmenų, pirkusių prekes internetu 2016 m. pirmąjį ketvirtį, darė užsakymus 1 arba 2 kartus, 54 proc. e. prekybos naudotojų per ketvirtį išleido iki 100 EUR. Per pastaruosius 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 43 proc. internautų (33 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų).

Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant drabužius, avalynę, sporto prekes (60 proc. el. prekybos vartotojų). Namų ūkio reikmenis ir bilietus į kultūros renginius pirko po 43 proc., maisto ir kasdienio vartojimo prekes – 26 proc. elektroninės prekybos vartotojų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...