captcha

Jūsų klausimas priimtas

Asteroidų karštligės pradžia – jau po kelerių metų

Asteroidų kalnakasybos verslą pradėti planuojanti bendrovė „Deep Space Industries“ (DSI) rugpjūčio pradžioje paskelbė, kad jau po kelerių metų planuoja paleisti asteroidams žvalgyti skirtą palydovą.
Youtube stop kadras
Youtube stop kadras

Pavadintas „Prospector-1“ vardu, šis nedidelis ne daugiau nei 50 kilogramų sveriantis palydovas turės nuskristi iki netoli Žemės skriejančio asteroido ir nusileisti ant jo. Tai būtų pirmas pasaulyje privačios kompanijos sukurtas objektas nusileidęs ant asteroido. Tiesa, „Prospector-1“ nekasinės asteroido – pirmiausiai jis priskris kuo arčiau šio kosminio akmens ir specialiomis kameromis „nuskaitys“ asteroido paviršių. Šis erdvinis „žemėlapis“ pravers DSI inžinieriams geriau suprasti, iš kokių medžiagų yra sudarytas asteroidas ir kaip atrodo jo paviršius. Atlikęs visus nuotolinius testus, „Prospector-1“ nusileis ant asteroido paviršiaus – jei tai pavyks, palydovas galės atlikti išsamesnius jo paviršiaus ir sudėties tyrimus, o visą surinktą informaciją radijo ryšiu išsiųs į Žemę.

Tiesa, savo kosminę epopėją DSI pradės nuo paprastesnio palydovo „Prospector-X“, kurį jau kitais metais planuojama paleisti į Žemės orbitą. Šis satelitas padės DSI inžinieriams išbandyti valdymo ir ryšio sistemas bei specialiai „Prospector“ palydovų serijai sukurtą variklį, kuris palydovus varys purkšdamas karštus vandens garus. Toks variklis pasirinktas ne atsitiktinai, mat asteroiduose apstu vandens – ledo pavidalu arba kitų mineralų sudėtyje. Beje, vanduo yra vienas svarbiausių resursų kosmose, mat jį sudaro deguonis ir vandenilis – du cheminiai elementai, sudarantys raketinio kuro pagrindą. Šiandien visą vandenį tenka skraidinti į kosmosą raketomis, kas yra labai brangu – tonos vandens nuskraidinimas į orbitą kainuoja keliasdešimt milijonų dolerių. DSI, kaip ir kitos asteroidus kasinėti besiruošiančios kompanijos planuoja ateityje statyti vandens „degalines“ Žemės orbitoje ir galiausiai kitose Saulės sistemos vietose, kas stipriai palengvins kosmoso tyrinėjimą bei bazių Mėnulyje ar Marse statybas. Žinoma, asteroiduose slypi ne tik vanduo, bet ir kitų cheminių elementų klodai, traukiantys DSI ir kitas privačias kompanijas. Tarkime, mokslininkai prognozuoja, kad asteroide „Ryugu“ slypi tūkstančiai tonų nikelio, geležies, kobalto ir vandens, kurių vertė siekia beveik šimtą milijardų dolerių.

DSI nėra vienintelė, nusitaikiusi į asteroidų kasinėjimo verslą – jos pagrindinė „Planetary Resources“ taip pat planuoja artimiausiu metu paleisti į orbitą žvalgybinius palydovus. Taip pat aktyviai šioje srityje dirba ir NASA, kuri rugsėjo pradžioje planuoja paleisti „OSIRIS-Rex“ palydovą – šis turės nuskristi iki asteroido, paimti apie 60 gramų bandinį ir 2023-iaisiais parskraidinti jį į Žemę. Tada NASA yra suplanavusi dar ambicingesnę misiją „Asteroid Redirect Mission“ – atgabenti didelį gabalą asteroido iki Mėnulio orbitos. Privačios kosmoso kalnakasybos kompanijos taip pat ieško būdų, kaip galima būtų asteroiduose slypinčius resursus pargabenti arčiau Žemės. Viena tikrai aišku – kosmoso kalnakasiais bus robotiniai erdvėlaiviai, o ši kosminė „aukso karštinė“ pakeliui leis sukurti daugybę naujų technologijų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close