captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: samanos prieš 400 mln. metų padidino deguonies kiekį Žemėje

Mokslininkai ilgą laiką laužė galvas, iš kur Žemėje atsirado pakankamai deguonies gyvūnams ir žmonėms, o pirmadienį buvo paskelbta, jog dabar manoma, kad visa tai prasidėjo nuo samanų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pranešime žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ sakoma, kad samanų danga ėmė formuotis maždaug prieš 470 mln. metų ir kad tai buvo pirmasis stabilus mūsų planetos deguonies šaltinis, sudaręs sąlygas klestėti protingai gyvybei.

„Jaudinama galvoti, kad be kuklių samanų evoliucijos šiandien čia nebūtų nė vieno iš mūsų“, – sakė tyrimo bendraautorius Timas Lentonas, Ekseterio universiteto profesorius.

„Mūsų tyrimas rodo, kad ankstyviausi sausumos augalai buvo stebėtinai produktyvūs ir smarkiai padidino deguonies kiekį Žemės atmosferoje“, – sakė jis.

Deguonis Žemės atmosferoje pirmą kartą atsirado prieš maždaug 2,4 mlrd. metų, per vadinamąją deguonies katastrofą.

Tačiau deguonies kiekis dabartinį lygį pasiekė tik prieš maždaug 400 mln. metų.

Kai kurie mokslininkai kėlė teorijas, kad deguonies kiekį padidino miškai, bet minimo tyrimo autoriai su tuo nesutinka.

Pasinaudoję kompiuteriniais modeliais mokslininkai apskaičiavo, kad kerpės ir samanos prieš maždaug 445 mln. metų jau galėjo būti pagaminusios maždaug 30 proc. Žemės deguonies.

Plintant samanoms, didėjo organinės anglies kiekis nuosėdinėse uolienose ir deguonies kiekis ore.

Padidėjus deguonies kiekiui susidarė sąlygos „didelių, mobilių, protingų gyvūnų, tarp jų – žmonių, gyvybei išsivystyti“, sako tyrimo autoriai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close