captcha

Jūsų klausimas priimtas

Penkios įdomiausios istorijos apie „Pokemon Go“

Nors „Pokemon Go“ buvo pristatytas tik praėjusią savaitę, žaidėjai visame pasaulyje ieškodami virtualių figūrėlių jau spėjo susižeisti, rasti lavonų, gaudyti pokemonus neleistinose vietose ir iš žaidimo užsidirbti. Štai penkios istorijos, kurios parodo, kokio dėmesio sulaukė šis papildytos realybės žaidimas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Samdomi pokemonų „treneriai“

Neturintiems laiko, pavyzdžiui, darbo metu lakstyti po miestą ir gaudyti virtualių pokemonų, pagalbą siūlo Pokemonų treneriai. Per valandą už savo paslaugas jie Niujorke norėtų gauti po 20–30 dolerių.

„Aš prisijungusi prie jūsų paskyros vaikščiosiu 1–4 valandų laiko intervalais ir sugausiu kiekvieną sutiktą Pokemoną, aktyvuosiu kiekvieną „Poke Stop“ stotelę ir nesustodama vaikščiosiu, kad padėčiau visus jūsų kiaušinius surinkti į pintinę. Aš netgi kas valandą jums siųsiu priminimus į pamokas, darbą, ar pasimatymą, apie visus jaudinančius dalykus“, – taip skelbime save pristato Pokemonų mėgėja Ivy St Ive, kuri už pokemonų paieškos valandą prašo dvidešimties dolerių.

Pavežėjimo paslaugos

Tiems, kam neužtenka laiko sugauti visų aplink esančių virtualių būtybių, „Gameboy“ pokemonų profesionalu prisistatantis vartotojas siūlo pavežėjimo paslaugas – vežioti žmones į pokemonų buvimo vietą ir juos rinkti.

Už valandą pavežėjimo prašoma 30 dolerių. Tai – anaiptol ne vienintelis žmogus JAV, siūlantis panašaus pobūdžio paslaugas.

Holokausto muziejus

JAV Holokausto aukų prisiminimui skirtas muziejus Arlingtono kapinėse paprašė „nebegaudyti“ pokemonų muziejaus lankymo metu. Muziejus atsitiktinai tapo „Poke Stop“ – vieta, kur žaidėjai gali gauti nemokamus virtualius žaidimo atributus.

Muziejaus komunikacijos vadovas Andrew Hollingeris teigė, kad žaisti žaidimą muziejaus viduje buvo „itin netinkama“.

Trečiadienį to paties tinklalapyje paprašė ir Aušvico muziejus. „Manome, kad tokių žaidimų žaidimas Aušvico muziejuje rodo nepagarbą nacių aukoms“, – aiškino muziejaus darbuotojas Pawelas Sawicki`is.

Mirusiųjų kūnai ir laidotuvių žaidimai

Devyniolikmetė mergaitė Vajominge JAV žaisdama „Pokemon Go“ atrado mirusiojo kūną.

„Aš stengiausi pagauti pokemoną iš natūralių vandens išteklių, – sakė Shayla Wiggins. – Ėjau per tiltą šalia pakrantės ir kažką pamačiau vandenyje. Pasižiūrėjau dar kartą kartą ir pamačiau, kad tai buvo kūnas.“

Net jei žmonės neranda negyvų būtybių, jie pokemonus randa netinkamose vietose – ne tik holokausto aukų atminimo muziejuose, bet ir laidotuvėse ar tuo metu, kai žmona gimdo kūdikį.

Vagystės

„Pokemon Go“ perspektyvas pastebėjo ir vagišiai. Policija Misūryje (JAV) praėjusią savaitę pranešė, kad jie šį papildytos realybės žaidimą naudoja tam, kad įviliotų aukas.

Žaidėjai į tam tikras vietas gali privilioti daugiau pokemonų ir, manoma, kad vagišiai tokiomis vietomis pasirenka tuščias parkavimo aikšteles arba kitas apiplėšimui tinkamas vietas. Į jas atėję nieko neįtariantys žaidėjai apiplėšiami.

JAV skelbta ir dar mažiausiai apie dešimt panašių apiplėšimo atvejų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...