captcha

Jūsų klausimas priimtas

Astronomai fiksuoja itin retą reiškinį: stojo „Braškinė pilnatis“

Beveik po 50 metų pertraukos astronomai Lietuvoje fiksuoja malonų akiai reiškinį: beveik sutampa vasaros saulėgrįžos diena ir Mėnulio pilnatis (birželio 20 d.). Pastarąjį kartą „braškinė“ Mėnulio pilnatis buvo matoma 1967 m.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Atskirai šie du reiškiniai tarsi ir nekelia ypatingo žavesio. Mėnulio pilnatimi galime grožėtis kas mėnesį. Vasaros saulėgrįža, kai Saulė pasiekia aukščiausią padėtį zenite, taip pat būna kasmet birželio 20–23 dienomis. Tačiau esmė yra ta, kad šie du astronominiai reiškiniai sutampa labai retai.

O kai tai nutinka, Mėnulio pilnatis dėl šviesos spindulių lūžimo tampa rausva (Mėnulis dangaus skliaute yra rekordiškai aukštai, o Saulė – žemai, todėl Žemės palydovo atspindima šviesa sklinda per ypatingai tirštą ir drėgną raibuliuojantį sluoksnį). Dėl to įvairiose pasaulio šalyse birželio pilnatis vadinama „Karštuoju mėnuliu“ arba „Rožiniu mėnuliu“.

„Braškine“ pilnatimi tokį mėnulį praminė indėnų algonkinų gentis (Algonquin). Algonkinai – Šiaurės Amerikos indėnų tautų grupė, kalbanti algonkinų kalbomis: odžibviai, mikmakai, delavarai, kri, montanjai, naskapiai, čejenai ir kiti. Gyvena JAV ir Kanadoje (~260 tūkst. žmonių, 1998 m.).

Indėnų nuomone, stojus birželio pilnačiai – geriausias metas rinkti braškes.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...