captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Ragauskas, sužavėjęs NASA, liko per plauką nuo Europos metų išradėjo titulo

Profesorius Arminas Ragauskas – Lietuvos mokslininkas ir išradėjas, kartu su bendraminčiais užpatentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą. Birželio 9 d. Lisabonoje A.Ragauskas kartu su kitais nominuotais šiam apdovanojimui mokslininkais dalyvavo Europos metų išradėjų apdovanojimų ceremonijoje.
EPO nuotr.
EPO nuotr.

Šį prestižinį apdovanojimą įsteigęs Europos patentų biuras nominavo lietuvį kartu su dviem kitų šalių mokslininkais išradimų smulkiajam ir vidutiniam verslui kategorijoje.
Apdovanojimas atiteko Danijos mokslininkams

A.Ragausko konkurentais šioje kategorijoje tapo Tue Jahannssenas, Ulrichas Quaade, Clausas Hviidas Christensenas bei Jensas Kehletas Nørskovas (Danija) su grupe ir Helen Lee (Didžioji Britanija, Prancūzija). Apdovanojimas įteiktas Danijos mokslininkų grupei, atradusiai būdą nukenksminti išmetamąsias dujas.

Atsiimdami apdovanojimą daugelis mokslininkų dėkojo ne tik kolegoms ir apdovanojimų organizatoriams, bet ir savo šeimoms, kurios gyvena „su tokiais keistais žmonėmis – mokslininkais“.

Iš viso Europos 2016 m. išradėjo titului buvo nominuota 15 mokslininkų.

A. Ragausko išradimas – neinvazinis kraujo matuoklis

Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo centro vadovo prof. A.Ragausko kartu su bendraminčiais sukurtas bei JAV ir ES patentuotas neinvazinis galvospūdžio matuoklis bei kitos neinvazinės žmogaus smegenų diagnostikos ir stebėsenos technologijos sudomino NASA inžinierius ir mokslininkus. Hjustone, panaudojant Lietuvoje sukurtą unikalią aparatūrą, atliekami sveikų žmonių, astronautų ir neurologinių pacientų galvospūdžio tyrimai.
Kuo pasauliui svarbus Armino Ragausko neinvazinis kraujospūdžio matuoklis

Žmonių, kaip biologinės rūšies, galutinis tikslas šioje planetoje – išskristi ir pernešti savo genetinę medžiagą į kitas planetas. Tačiau skrydžiai į Marsą ar net į Žemės orbitą kai kuriems astronautams gali baigtis tragiškai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad į Marsą galima nuskristi, bet nežinia, ar jį išvysi. Astronautai gali apakti dar kelyje. Trečdaliui astronautų, kelias dienas pabuvus kosminėje stotyje, pradeda tinti smegenys, jos užspaudžia akies obuolį ir astronautai praranda koncentruotą regėjimą. Šie simptomai neišnyksta net nusileidus Žemėje. Kodėl nesvarumo būsenos smegenys tinsta, dar neaišku.

„Šis sindromas nėra nei pažintas, nei suvaldytas, nes tam nebuvo priemonių. Mums kilo mintis sukurti instrumentą, kuris leistų pažinti smegenų tinimo procesą mikrogravitacijoje“, – pasakojo 15min A.Ragauskas.

NASA ieškojo technologinių sprendimų, kaip neinvazyviai stebėti astronautus prieš, po skrydžio ir jo metu. Po ilgų žvalgytuvių NASA mokslininkų žvilgsnis nukrypo į Kauną.
Procedūra žudo smegenų neuronus

Pasaulyje smegenų traumos, patiriamos įvairių avarijų metu, nukritus nuo laiptų ar tiesiog paslydus ant šaligatvio, yra pagrindinė žmonių iki 45 metų mirties priežastis. Šios traumos tapo beveik epidemija, todėl ne tik kosmose, bet ir kasdieninėje medicinoje galvospūdis yra tokios pat svarbos fiziologinis parametras kaip ir arterinis kraujospūdis.

Smegenų tinimą galima sekti stebint intrakraninio slėgio (galvospūdžio) kitimą. Jau keliolika metų tai įmanoma pasitelkus invazinį būdą, t.y. fiziškai į smegenų audinį ar skilvelį įsmeigiant jutiklį.

Tačiau šis būdas – gana lėtas, sudėtingas, brangus ir galintis pacientui sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, į smegenis gali patekti infekcija, be to, jo neįmanoma taikyti lauko sąlygomis.

„Reanimacijos tikslas – išsaugoti visus paciento neuronus, kurie dar buvo gyvi, kai pacientas pateko į reanimaciją. Tačiau ar tai pavyksta, gręžiant galvoje skyles? Ši procedūra neuronus žudo. Smegenys – nepaprastai sudėtingas organas. Viename kubiniame milimetre smegenų yra 70 tūkst. neuronų. Todėl, jei žmogų ir pavyksta prikelti iš komos, invazinės procedūros jam gali sukelti invalidumą ir daugybę kitų problemų“, – atkreipė dėmesį profesorius.

Traumos rimtumo nustatymo problema

Didžiausią medicininę dilemą vis dar kelia lengvos ir vidutinės galvos traumos. „Pacientas susitrenkė galvą, per naktį jis buvo stebimas ligoninėje, o ryte išleistas namo. Tačiau po trijų dienų jam jau gali būti koma“, – pavyzdį pateikė A.Ragauskas.

Invazinės galvospūdžio matavimo priemonės kaip prevencija šiuo atveju būtų labai pavojingos ir nežinia, ar tikrai būtinos.

„Maža, vidutinė ar sunki galvos trauma – kaip klasifikuoti ir gydyti? Gręžioti ar negręžioti? Kad į šį klausimą atsakytum ne spėjimo būdu, o moksliniu metodu, reikia neinvazyviai pamatuoti galvospūdį“, – aiškina išradėjas.

KTU mokslininkų sukurtas galvospūdžio matuoklis, kaip mokslinių tyrimų instrumentas, skirtas spręsti reikšmingas medicinos problemas, jau naudojamas ES, JAV ir Šveicarijoje.

100 prof. A. Ragausko išradimų ir patentų

Mokslininkas, išradėjas, inovatorius – tokius tris raktinius žodžius apie save ištaria A.Ragauskas. Tada visai nesikuklindamas tęsia: „Mano sąskaitoje yra 100 išradimų ir patentų Europoje, JAV, Japonijoje ir kitur. Tenka dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose, kuriuos finansuoja ir NASA, ir JAV gynybos departamentas, ir Europos Komisija. Todėl daug keliauju, užsienyje praleidžiu po 4 mėnesius per metus.“

2008 metais A.Ragauskas su kolegomis užpatentavo inovacinį ultragarsinį vandens srauto ir šilumos kiekio matuoklį. Šis prietaisas yra skirtas tiksliai karšto vandens apskaitai.

Lietuvių sukurtas produktas konkuruoja su analogiškais didžiausių pasaulio korporacijų prietaisais. Skaičiuojama, kad lietuviško gaminio jau parduota apie 70 tūkst. Vieno kaina svyruoja nuo 280 iki 580 eurų.

„Vadinasi, visas produkcijos srautas sugeneravo apie 20–40 mln. eurų pajamų. Mūsų ambicija – kartoti tokias sėkmės istorijas. Tai, ką išrandame, siekiame paversti serijiniais produktais ir eksportuoti juos į visą pasaulį. Mokslas – tai begalinės išlaidos, o inovacijos – pajamos. Mūsų didžiausias laimėjimas tas, kad nuo mokslo sugebame nukeliauti iki pajamų“, – kalbėjo A.Ragauskas prieš keletą metų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...