captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl kyla žaibai ir kas nutinka, kai jie trenkia į žmones?

Žaibai nėra retas reiškinys – kiekvieną sekundę žaibas į Žemę trenkia maždaug šimtą kartų, tačiau žaibų galia yra nepaprasta. Kiekviename žaibe gali būti iki milijardo voltų elektros energijos, kuri kartais neaplenkia ir žmonių.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Šią milžinišką elektrinę iškrovą generuoja pusiausvyros nebuvimas tarp teigiamo ir neigiamo krūvių.

Kai žemė yra šilta, ji įšildo viršuje esantį orą. Šiltas oras kyla vis aukščiau, kol vandens garai vėsta ir suformuoja debesis.

Kadangi šilto oro daugėja, debesys tampa masyvesni. Viršutiniuose debesų sluoksniuose temperatūra yra labai žema, ten vandens garai virsta ledo kristalais, kurie trankosi vienas į kitą ir taip sukuria elektrinį krūvį.

Galiausiai elektrinis krūvis užpildo debesį: lengvesnės, teigiamo krūvio dalelės susiformuoja debesies viršuje, o sunkesnės, negatyvaus krūvio dalelės – debesies apačioje.

Kai teigiamo ir neigiamo krūvio dalelių atsiranda pakankamai daug, susidaro žaibas. Dauguma žaibų kyla debesyse, tačiau kartais iškrovos juda tarp debesų ir žemės, nes debesyse esantis neigiamas krūvis traukia teigiamą, esantį ant žemės.

Žmonės yra geri laidininkai. Tai, kad mes sudaryti iš atomų, kurie gali perduoti elektronus, padeda funkcionuoti mūsų neuronų tinklui, tačiau išorinis elektros šokas gali baigtis mirtimi.

Žaibai skiriasi nuo žmogaus sukurtų įrenginių elektrošoko. Dauguma industrinių aukštos įtampos įrenginių gali generuoti 20–60 kilovoltų energiją, o žaibas – 300 kilovoltų. Be to, žaibo trukmė yra kur kas trumpesnė: žmogaus sukurtų įrenginių elektrošokas trunka maždaug pusę sekundės, o žaibo – 3 milisekundes.

Galiausiai, daugumos industrinių įrenginių sukeltas elektrošokas dažniausiai paliečia žmonių rankas ar pečius, o žaibai trenkia į galvą, pečius arba viršutinę liemens dalį.

Kai žaibas pataiko į žmogų, be 300 kv energijos žaibo galia aplink esantį orą sušildo iki 27 tūkst. laipsnių Celsijaus ir žaibo prisilietimo vietose sukelia trečio laipsnio nudegimus. Šiluma ir žaibo jėga gali suplėšyti drabužius, o kartais nuplėšia ir batus.

Jeigu žaibo „prisilietimo“ metu laikomas metalinis objektas, žala gali būti dar didesnė. Pirmiausia, metalas padidina tikimybę sulaukti žaibo smūgio, be to, įvairūs papuošalai žaibo metu kibirkščiuoja ir staigia sušyla, sukeldami daugiau rimtų nudegimų.

Nudegimai nėra vienintelis neigiamas žaibų poveikis – žaibai taip pat gali sutrikdyti širdies rimtą, kraujo apytaką, sukelti neurologinių ir kitų sutrikimų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...