captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai atrado tris „potencialiai gyventi tinkamas“ planetas

Tarptautinė mokslininkų grupė pirmadienį paskelbė atradusi tris į Žemę panašias planetas, kurios geriausiai tiktų gyvybės paieškoms už mūsiškės Saulės sistemos ribų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Visos trys skrieja aplink itin vėsią žvaigždę nykštukę vos už 39 šviesmečių nuo mūsų, dydžiu ir temperatūra jos gali būti panašios į Žemę ir Venerą, sakoma mokslininkų pranešime, paskelbtame žurnale „Nature“.

„Tai pirma galimybė rasti cheminių gyvybės pėdsakų už mūsų Saulės sistemos ribų“, – sakė tyrimo vadovas Belgijos Lježo universiteto astrofizikas Michaelis Gillonas.

Visos trys planetos turi „pergalingą kombinaciją“: jų dydis yra panašus į Žemės, jos gali būti „potencialiai gyvenamos“ ir yra pakankamai arti, kad galima būtų išanalizuoti jų atmosferą pasitelkus šiuolaikines technologijas, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Šis atradimas atveria visiškai naujus gyvenamų planetų „medžioklės plotus“, pridūrė jis.

M.Gillonas su kolegomis sukalibravo 60 centimetrų infraraudonųjų spindulių teleskopą Čilėje, dar žinomą kaip TRAPPIST, taip, kad „sugautų“ gelias dešimtis nykštukinių žvaigždžių, kurios yra nepakankamai didelės arba nepakankamai karštos, kad jas galima būtų pamatyti optiniais teleskopais.

Tada jie išsirinko, jų nuomone, daugiausiai žadančią žvaigždę, dabar vadinama TRAPPIST-1, kuri yra aštuonis kartus mažesnė už saulę ir gerokai šaltesnė.

Po kelių mėnesių žvaigždės stebėjimo astronomai pastebėjo, kad jos infraraudonasis signalas reguliariais intervalais trumpam nutrūksta, vadinasi, aplink ją skrieja kažkokie dangaus kūnai.

Toliau tiriant buvo patvirtinta, kad tai yra egzoplanetos – ne Saulės sistemoje esančios planetos.

Arčiausiai nykštukės esančios dvi planetos apskrieja ją per 1,5 – 2,4 paros ir gauna energijos mažiau, negu Žemė iš Saulės: viena – 4 kartus mažiau, kita – 2 kartus.

Atokesnė trečioji planeta savo orbitą įveikia per 4 – 73 paras, nurodo tyrėjai.

„Iki šiol tokių „raudonųjų pasaulių“, skriejančių aplink ultravėsias žvaigždes nykštukes, buvimas buvo grynai teorinis, o dabar mes jau turime ne vieną vienintelę planetą, o net tris“, – džiaugėsi vienas bendraautorių Emmanuelis Jehinas iš Lježo universiteto.

Pasak jo, šis atradimas yra „paradigminis poslinkis“ gyvybės paieškose visatoje.

Pagal dydį ir artumą iki nelabai intensyvios žvaigždės visose trijose planetose gali būti regionų, kuriuose sąlygos gali būti palankios skystam vandeniui ar net gyvybei būti, daroma išvada.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close