captcha

Jūsų klausimas priimtas

Saulės sistemos pakraštyje aptiktas pasislėpęs palydovas

Prieš kelias savaites tarsi iš niekur išniro milžiniška galaktika, skriejanti aplink mūsų galaktiką, o dabar astronomai aptiko naują palydovą, tūnantį mūsų pačių Saulės sistemos pakraščiuose.
 
NASA/ESA/Alex Parker nuotr.
NASA/ESA/Alex Parker nuotr.

Maždaug 161 km skersmens palydovas buvo pastebėtas skriejantis aplink antrąją pagal ryškumą nykštukinę ledo planetą Makemakę, gerokai už Plutono Koiperio juostoje rašo sciencealert.com. Taigi kas vyksta? Kodėl prireikė tiek daug laiko, kad pastebėtume šiuos ne tokius nereikšmingus objektus savo pačių kosminiame kieme?

Aiškėja, kad naujai atrastas palydovas, laikinai vadinamas S/2015 (136472) 1, arba sutrumpinus MK 2, galėjo tiek ilgai slėptis, nes yra neįtikėtinai tamsus.

Kaip ir naujai atrasta galaktika, šis palydovas atspindi tiek mažai šviesos, kad jį sunku įžiūrėti šalia švytinčios Makemakės. Palydovas yra daugiau kaip 1300 kartų tamsesnis už savo šeimininkę – toks neryškus, kad Makemakė prieš tai buvo oficialiai laikoma vienintele tolima nykštukine planeta, neturinčia nė vieno palydovo.

 

Tačiau dabar šį titulą ji jau prarado. Palydovas buvo pastebėtas tik tuomet, kai praėjusių metų balandį astronomai nusprendė daugiau kaip dviems valandoms nukreipti „Hubble“ kosminį teleskopą į Makemakę. Astronomas Alexas Parkeris iš Pietvakarių tyrimų instituto Teksase analizavo gautus duomenis ir pastebėjo blankų šviesos taškelį, judantį aplink Makemakę maždaug už 20 900 km.

„Buvau įsitikinęs, kad kažkas tai jau matė“, – pasakojo A. Parkeris „National Geographic“. Jis užklausė apie tai savo kolegos Marco Buie, kuris atsakė klausimu: „Makemakės duomenyse yra palydovas?“. „Nuo šio momento pasidarė įdomu ir viskas įgavo aukštesnę pavarą“, – teigė A. Parkeris.

Mažą šviesos tašką galite išvysti šiose „Hubble“ teleskopo nuotraukose. Mokslininkai dabar nori pasitelkti „Hubble“ teleskopą tolesniems tyrimams ir išanalizuoti MK2 orbitą – taip jie tikisi gauti daugiau informacijos apie nykštukinės ledo planetos sudėtį ir tankį.

„Makemakė priklauso retų, į Plutoną panašių objektų klasei, taigi bet kokio jos kompaniono aptikimas yra svarbus įvykis, – sakė A. Parkeris. – Atradę šį palydovą, turime galimybę kur kas kruopščiau ištyrinėti Makemakę negu galėtume, jo nežinodami.“

Koiperio juosta yra milžiniškas suledėjusių kosminių kūnų, užsilikusių nuo Saulės sistemos formavimosi prieš maždaug 4,5 mlrd. metų, telkinys. Jame yra ir kelios nykštukinės planetos. Tačiau mokslininkai vis dar turi mažai informacijos apie šiuos ledinius pasaulius.

Viena Makemakę gaubiančių paslapčių yra skirtingi tamsios materijos ir šviesios, reflektuojančios materijos fragmentai jos paviršiuje. Planeta apsisuka kas 7,7 valandos, taigi planetos ryškumas turėtų keistis, tačiau taip neįvyksta. Dabar gali būti, kad ankstesni infraraudonųjų spindulių duomenys fiksavo MK2, o ne tik Makemakę, socialiniame tinkle „Twitter“ aiškino A. Parkeris.

„Taigi ką keičia Makemakės palydovo atradimas? Įsivaizduokite, kad ta tamsi materija yra ne Makemakės paviršiuje... Ji yra orbitoje!“, – rašė jis. Naujasis radinys taip pat padidino Plutono ir Makemakės panašumą: Plutono masė taip pat nebuvo žinoma, kol 1978 metais buvo aptiktas jo palydovas Charonas.

„Tai daug ką keičiančių matavimų tipas, kurį įgalina palydovai“, – pažymėjo A. Parkeris. Jis tikisi, kad be stebėjimų „Hubble“ teleskopu, pakeliui iš Saulės sistemos Makemakę galėtų ištirti ir NASA zondas „New Horizons“. Nuostabu žinoti, kad kosmose tūno dar daugybė neatrastų dalykų. Kas žino, gal šiais metais mes pagaliau atrasime ir devintąją planetą? Akis į dangų, žmonės.
 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...