captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rentgeno spindulių difraktometro prisireikia ir karių uniformoms, ir kolekcinėms monetoms

Prieš mėnesį atidarytame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centro komplekse baigia įsikurti moderniausia Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Centro darbuotojai sako, kad specialiai pritaikytose patalpose aparatūra veikia pajėgiau nei anksčiau ir sulaukiama vis daugiau tyrimų užsakymų iš užsienio kompanijų.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tokių rentgeno spindulių difraktometrų, koks yra fizinių ir technologijos mokslų centre, Europoje – apie 30. Lietuvoje yra panašių, bet ne tokių galingų. 9 kilovatų galingumo įrenginys gali nustatyti, kokios kristalinės medžiagos ir junginiai sudaro tiriamą medžiagą.

Medžiagos, kurių tyrimus per atviros prieigos centrą užsako mokslo įstaigos, valstybinės ir privačios įmonės – ir plienas, pritaikomas vamzdynams, ir audiniai, iš kurių siuvamos karių uniformos.

„Yra nemažai kriterijų tam audiniui – jo atsparumas mechaniniam poveikiui, skalbimui – kad neišbluktų po pirmo skalbimo, audinio sudėtis – kad praleistų orą, nepraleistų drėgmės; ir kiti parametrai, kurie svarbūs mūsų kariuomenei. Kreipiamės į laboratoriją, kad nustatytų ir atsakytų, ar gaunamas gaminys atitinka mūsų reikalavimus“, – aiškina Lietuvos kariuomenės Logistikos pajėgų Materialinių resursų dep. direktorius plk. ltn. Konstantinas Andrejevas.

„Pasitaiko problemų su sidabro lydiniais, kurių paviršiuje, kai nukala monetą, po kurio laiko atsiranda dėmės ar kiti defektai, matomi plika akimi. Tuomet tenka ieškoti priežasčių, kokios jie prigimties: reikia labai giliai išanalizuoti sudėtį toje vietoje, kur įvyko medžiagos tamsėjimas. Mokslininkai labai gerai išanalizuoja tos vietos struktūrą ir susidarančius junginius ir tada mes galime įtarti, kur yra problema“, – pasakoja Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

Medžiagų struktūrinės analizės centro vadovas sako, kad Lietuvoje inovatyvios pramonės įmonių nėra tiek daug, todėl daugiau užsakymų atkeliauja iš užsienio. Jau pasirašyta konfidenciali sutartis su Jungtinių Valstijų Silicio slėnio kompanija, dirbama ir su Azijos šalimis.

„Atliekame bandomuosius tyrimus Pietų Korėjos kompanijai, galbūt bus sudaryta sutartis su jais. Lietuvoje tokių inovatyvių įmonių, kurioms reikėtų, [nėra daug – LRT], galbūt – lazerinės įmonės, kurios gamina įvairius filtrus ir veidrodžius lazerinėms sistemoms. Dažniausiai Lietuvos įmonės kreipiasi būtent dėl to, kai atsiranda kažkoks brokas – tada jie nori išsiaiškinti, kokia gi to priežastis“, – sako Remigijus Juškėnas.

Medžiagų struktūrinės analizės skyriuje be rentgeno spindulių difraktometro, yra ir fluorescencinių spektrometrų, kurie ištiria medžiagos sudėtį, elektroninių mikroskopų. Pasak R. Juškėno, vis dėlto daugiausiai tyrimų su šiais įrenginiais atliekama Lietuvos universitetams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...