captcha

Jūsų klausimas priimtas

Superatmintis – dovana ar nelaimė?

Pasaulyje yra žmonių, kurie gali atsiminti kiekvieną gyvenimo dieną, iki smulkiausių detalių. Panašu, kad po daugybės metų mokslininkai pagaliau ima suprasti, kodėl taip atsitinka.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Daugumai žmonių atmintis – tarsi iškarpų albumas“ daugybė ryškių ir jau blankstančių atsiminimų. Net stipriausi atsiminimai su laiku ima blankti.

Nima Veiseh – vienas iš tų, kurie nieko niekada nepamiršta. Jis minučių tikslumu gali išvardinti, ką veikė pastaruosius 15 metų. Nuo to, koks oras kokią dieną buvo, ką jis vilkėjo, net kurioje traukinio pusėje sėdėjo, važiuodamas į darbą.

N. Veiseh net tiksliai prisimena, kas nutiko tą dieną, nuo kurios jis daugiau nieko nepamiršo. Tai buvo 2000 metų gruodžio 16 diena. Tada jis draugo 16-ame gimtadienyje sutiko savo pirmąją merginą. „Galiu pasakyti viską apie kiekvieną dieną, po šios datos“, – sako N. Veisehas.

Tokie, kaip N. Veiseh, kelia didelį mokslininkų susidomėjimą. Kaip veikia smegenys, kurios nieko nepamiršta?

Viskas – iki smulkiausių detalių

Anksčiau manyta, kad tokios atminties anomalijos susijusios su autizmu. Tačiau visai neseniai ši teorija paneigta.

Pirmą kartą mokslininkai super atmintimi susidomėjo 2000 metais. Jauna moteris – Jill Price – susisiekė su neurobiologu Jimu McGaughu, teigdama, kad gali atsiminti kiekvieną savo gyvenimo dieną nuo tada, kai jai sukako 12 metų.

J. McGaughas pasikvietė J. Price į savo laboratoriją. Moteris kartu atsinešė ir šūsnį sąsiuvinių, kuriuose buvo detaliai aprašiusi kiekvieną dieną. J. McGaughas, norėdamas patikrinti, kad J. Price nemeluoja, atsiversdavo bet kurį bet kurio sąsiuvinio puslapį ir paprašydavo nupasakoti tą dieną. Mokslininko nuostabai, moteris papasakodavo viską iki smulkiausių detalių.

J. Price to nežinant, J. McGaugho mokslininkų komanda taip pat detaliai užsirašydavo kiekvieną moters vizitą laboratorijoje. Kartą, paprašyta įvardinti vizitų datas ir juos smulkiai nupasakoti, moteris taip pat nepraleido nei vienos detalės.

Kai J. Price atveju susidomėjo žiniasklaida, tokį patį sutrikimą turinčių žmonių atsirado ir daugiau.

J. Price ir jau minėtas N. Veiseh gali geriausiai atsiminti tik autobiografines gyvenimo detales, su jais asmeniškai menkiau susiję atvejai nėra taip gerai įsimenami.

Lawrence Patihis iš Pietų Misisipės universiteto nustatė, kad super atmintį turintys žmonės visgi padaro klaidų ir pasitaiko atvejų, kai jie mano atsimenantys įvykių, kurių nebuvo.

Anot mokslininkų, net smegenų veiklos skenavimas nepadėjo nustatyti, kodėl yra žmonių, kurie turi tokią atmintį. Buvo manyta, kad galbūt šie žmonės turi ir smegenų dalį, kurios neturi kiti. Deja, nepasitvirtino ir šios teorijos. Tiesa, pastebėta, kad šių žmonių smegenys veikia kiek kitaip, tačiau taip yra todėl, kad vystant bet kokius įgūdžius, mokantis naujų dalykų, šiek tiek keičiasi ir smegenų veikla. Bet tai nėra priežastis, o labiau – pasekmė.

L. Patihis stebėjo 20 žmonių, turinčių super atmintį. Nustatyta, kad tokie žmonės turi dvi bendras savybės: polinkį fantazuoti ir ypatingai gerai įsigilinti į aplinką.

Polinkis fantazuoti reiškia, kad žmonės dažnai svajoja ir įsivaizduoja, o polinkis įsigilinti skatina smegenis aktyviai veikti ir sutelkti visą dėmesį į pojūčius ir patirtis, rašo BBC.

„Esu itin jautri garsams, kvapams ir vizualioms detalėms. Patiriu dalykus kur kas giliau nei kiti žmonės“, – pasakoja Nicole Donohue.

Priežastys neaiškios

Anot L. Patihis, įsigilinimas yra tvirtas pagrindas atsiminimams, polinkis fantazuoti reiškia, kad žmogus tą patį atsiminimą galvoje atkartos daug kartų. Kuo daugiau apie įvykį ar net kokią detalę galvojama, tuo didesnė tikimybė, kad atsiminimas bus stipresnis.

Žmonės, kurie turi „normalią“ atmintį, panašiai reaguoja į svarbius įvykius gyvenime, pavyzdžiui, vestuves.

L. Patihis mano, kad viską atsiminti žmonės sugeba ne todėl, kad tokiais gimė, o todėl, kad dėl tam tikrų įvykių gyvenime tapo tarsi „apsėsti“ detalėmis ir pan.

Ar tai reiškia, kad visi gali taip išlavinti atmintį iki super atminties? Mokslininkai bandys atsakyti į šį klausimą. Jau yra ir šokių tokių rezultatų. Pasirodo, jeigu tam tikrą įvykį kelias sekundes atkartosite mintyse, po savaitės galėsite prisiminti daugiau detalių apie jį, negu to nepadarę.

Craigo Starko iš Kalifornijos universiteto teigimu, super atminties teorija skamba gražiai, tačiau praktikoje ji sunkiai įgyvendinama. „Panašiai kaip su sportišku kūnu. Juk beveik visi gali tokį turėti, tačiau tokių – mažuma“, – lygina mokslininkas.

Jo žodžiais, žmonės, kurie atsimena viską, tai laiko ir laime ir nelaime. „Įsivaizduokite, kad galite atsiminti kiekvieną paveikslą kiekvienoje aplankytoje galerijoje. Tai jau savaime yra itin praturtinanti ir akiratį plečianti savybė“, – teigia C. Starkas.

Deja, ne tik geri atsiminimai visam laikui nusėda super atmintį turinčių žmonių galvose. Jie prisimena ir visas nuoskaudas, nelaimes ir t. t. „Gali būti, kad įvykiai, kuriuos norite kuo greičiau išmesti iš galvos, jus persekios visą gyvenimą. Ne tik įvykiai, bet ir visos su jais susijusios detalės. Net po ilgo laiko vis dar jausite stiprias pirmines emocijas, tarsi tai būtų įvykę ką tik. Ir tokios atminties niekaip neišjungsite, kad ir kaip stipriai norėtumėte“, – pasakoja N. Donohue.

„Sakoma, kad reikia atleisti ir pamiršti. Deja, pamiršti yra prabanga, kurios aš neturiu, išmokau nuoširdžiai atleisti. Ne tik kitiems, bet ir sau pačiam“, – priduria N. Veiseh.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...