captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Forbes“ įvertinto K. Misiūno tyrimai žada proveržį

Kembridžo universitete studijuojančiam Lietuvos mokslininkui Karoliui Misiūnui dabar 27-eri, tačiau jau dabar į jo atliekamus tyrimus žvalgosi kiti pasaulio mokslininkai ir medicinos bei technologijų įmonės. Lietuvio darbus įvertino ir žurnalas „Forbes“, jį įtraukęs į perspektyviausių europiečių iki 30-ies metų sąrašą.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

K.Misūnas studijuoja doktorantūrą Kembridžo universitete (PhD Programme in Physics) ir kartu su 15 kolegų dirba Dr. Ulricho F.Keyserio vadovaujamoje laboratorijoje, kurios tyrimų objektas yra nanokanalai. K.Misiūnas, kurio tyrimų sritys yra biofizika ir nanotechnologijos, susitelkia į fundamentalius tyrimus ir aiškinasi, kaip molekulės ar jų junginiai per šiuos kanalus juda ir kaip dalelės sąveikauja tarpusavyje.

Lietuvio tyrimai sudomino mokslininkus

2015 m. vasarą K.Misiūnas publikavo tyrimą, kuriuo atkreipė pasaulio mokslininkų dėmesį.

„Atradome, kad dalelės kanaliukuose sąveikauja unikaliai – jų sąveika nepriklauso nuo atstumo tarp jų. Dauguma jėgų fizikoje didėjant atstumui blėsta. Tačiau kai tiriame kanaliukus, viskas vyksta kitaip: jei vieną dalelę kanaliuke pajudinsime, kitos taip pat pajudės, nepriklausomai nuo atstumo tarp dalelių, – pasakojo K.Misiūnas. – Šis fenomenas labai svarbus norint transportuoti vaistų ar kitas molekules.“

Pasak K.Misiūno, ateityje daugelis vaistų bus modeliuojami ir kuriami kompiuteriais. Už jų kūrimą ne mažiau svarbūs yra transportavimo metodai – reikia padaryti taip, kad vaistai pasiektų specifinius taikinius, esančius ląstelės viduje.

„Norint užmušti bakterijas, vaistus reikia perduoti į bakterijos ląstelę. Ląstelės membranoje yra biologinių kanaliukų, pro kuriuos vaistai gali patekti. Mes aiškinamės, kaip šis transportavimas vyksta ir kaip jį pritaikyti medicinos tikslams“, – pasakojo K.Misiūnas.

Mokslininko tyrimai praktiškai gali būti pritaikomi ne tik vaistų perdavimui, bet ir kitose srityse. Pavyzdžiui, ligų atpažinimui iš kraujo lašo.

„Kai DNR molekulė yra traukiama per kanaliukus, galima nustatyti, koks yra DNR kodas ir, atpažinus viruso DNR kodą, žinoma, kad žmogus užsikrėtęs“, – aiškino K.Misiūnas. Šis ligų nustatymo metodas – itin perspektyvus.

Lietuvio komanda ligų atpažinimo klausimais konsultuoja ir milijonines investicijas pritraukusią bendrovę „Oxford Nanopores“, kuri sukūrė unikalaus įrenginio „MinION“ prototipą. USB rakto dydžio nanotechnologijų pagrindu sukurtas įrenginys skirtas molekulinei analizei.

Lietuvio atliekamais nanokanaliukų tyrimais taip pat domisi kitų technologijų sričių mokslininkai bei įmonės – jie ateityje leis sukurti ir greitai įkraunamas baterijas.

Džiaugiasi pažanga Lietuvoje

K.Misiūno atliekami tyrimai neliko nepastebėti pasaulyje – žurnalas „Forbes“ K.Misiūną mokslo kategorijoje įtraukė į perspektyviausių europiečių iki 30 m. sąrašą. K.Misiūnas buvo nominuotas anonimiškai, o kodėl pasirinktas būtent jis – nežino.

„Dirbu su kitais mokslininkais – gal kažkas pamanė, kad mano idėjos geros“, – šypsojosi lietuvis.

Mokslininkas gimė ir augo Lietuvoje – mokėsi Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijoje, vėliau, kelerius metus studijavęs Vilniaus universitete, išvažiavo į Edinburgo universitetą mokytis fizikos, o po to įstojo į Kembridžą.

Kembridžo doktorantūros studentas nuolat grįžta į Lietuvą ir pastebi mokslo pažangą – paskutinį kartą būdamas Lietuvoje lankėsi Saulėtekio slėnyje ir maloniai nustebo pamatęs įkurtas naujas laboratorijas. K.Misiūną džiugina ir tai, kad vis daugiau mokslus užsienyje baigusių kolegų grįžta ir steigia verslus Lietuvoje. Galbūt K.Misiūnas tokiu keliu ateityje pasuks ir pats.

„Iš mokslininkų tikimasi, kad, baigę mokslus, 3-5 metus jie padirbės įvairiuose universitetuose, kad sukauptų patirties skirtingose disciplinose. Po 5-10 metų, kai sukaupsiu tyrimų patirties, galima būtų pritraukti pinigų ir galbūt steigti laboratoriją Lietuvoje, – svarstė mokslininkas. – Tai tolima vizija ir sunku pasakyti, kokios bus galimybės. Viliuosi, kad Lietuva tęs investicijas į mokslą ir technologijas, ir kad sudarys puikias sąlygas užsienio specialistams – tai būtina, kad sukurtume naujas pasaulinio lygio technologijas.“

Mokslo pažangos nepastebėsime

Apie mokslo pasiekimus ir naujus, veiksmingus laboratorijose pademonstruotus gydymo būdus mokslo leidiniuose kalbama labai dažnai – kone kas mėnesį publikuojami laboratoriniai tyrimai, kurių autoriai žada išgydyti įvairias vėžio rūšis ar kitas mirtinas ligas, tačiau kol kas rezultatų nematome. Kada proveržį pamatysime praktikoje ir ar mokslininkų pažadai išsipildys?

K.Misiūnas įsitikinęs, kad proveržis įvyks, tačiau po keliolikos metų mes apie jį nė nesusimąstysime.

„Jei pažiūrėsime į neišgydomų ligų sąrašą, kuris buvo prieš 15 metų, pamatysime, kad daug ligų jau galima pagydyti. Taip bus ir po dešimties metų, bet mes to nebejausime, nes viskas įvyks palaipsniui. Tačiau dabartinis progresas – labai didelis“, – sakė K.Misiūnas.

Anot jo, nuo laboratorinių tyrimų iki vaistų komercializavimo vidutiniškai praeina maždaug 15 metų, todėl mokslo pažangos žmonės dažnai nespėja įvertinti. Kaip pavyzdį jis pateikia bendrovę „Oxford Nanopores“. Ji įsteigta prieš 11 metų, per tą laiką surinko 300 mln. svarų investicijų ir dar iki šiol neturi galutinio produkto, nors iki jo trūksta labai nedaug.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...