captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Pitrėnienė: Mokslo ir technologijų populiarinimo centras bus kuriamas Kaune

Mokslo ir technologijų populiarinimo centras bus kuriamas Kaune, antradienį pranešė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Statyti šį centrą taip pat pretendavo Vilniaus savivaldybė.

„Judėsime greitai, pabaigą matome apie 2018 metus“, – žurnalistams sakė ministrė.

Sprendimą dėl centro statymo Kaune priėmė antradienį posėdžiavusi darbo grupė, kurioje yra Ūkio ministerijos, vyriausybės kanceliarijos, Turizmo departamento, Mokslo tarybos, Mokslų akademijos, Universitetų rektorių konferencijos atstovai. Darbo grupei vadovavo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

„Tai bus ne Kauno, o Lietuvos mokslo centras“, – pabrėžė A. Pitrėnienė.

Anot jos, Vilniaus savivaldybės pateikta vizija numatė mažesnę centro steigimo kainą, tačiau sprendimą nulėmė kiti kriterijai.

„Prieigos, galimybė privažiuoti, mes norime ir matome, kad centras būtų populiarus, kad ten turėtų galimybę atvažiuoti autobusų ir automobilių skaičius didelis, kad tai niekam netrukdytų (...). Galimybės plėstis, teritorija, žalios vejos, galimybės vaikščioti, žaisti - šeimai, mokiniams, klasei, mokyklai visai“, – vardijo ministrė.

Anot jos, atsižvelgta ir į siūlytą centro plotą – Kauno savivaldybės vizijoje jis buvo žymiai didesnis.

Kaunas siūlo centrą statyti Nemuno saloje. Vilnius centrą siūlė steigti esamo Vilniaus universiteto Planetariumo vietoje.

Kauno vicemero Povilo Mačiulio teigimu, artimiausias darbas, kuris dabar laukia Kauno – suformuluoti užduotį būsimam architektūriniam konkursui.

„Pirmas darbas, kurį mes turime padaryti, tai suformuoti užduotį architektūriniam konkursui. Tą užduotį turėtų formuoti žmonės, kurie modeliuotų ekspoziciją, ekspozicijos koncepciją, patalpų poreikį. Esame įsipareigoję, kad tokį architektūrinį konkursą artimiausiu metu – per mėnesį ar šiek tiek daugiau – galėtume pasiskelbti“, – BNS sakė P. Mačiulis.

Šio konkurso metu paaiškės ir konkreti vieta, kurioje Nemuno salos vietoje galėtų būti statomas mokslo centras.

„Planuojame, kad konkurso rezultatai ir techninio projekto rengimas galėtų prasidėti vasarą. Neskubėsime, tikrai laikysimės visų reikalavimų vien dėl to, kad tai yra ypatingai jautri vieta, jautrus gamtos lopinėlis“, – kalbėjo P. Mačiulis.

Jo teigimu, prie projekto toliau dirbs iki šiol jo koncepciją tobulinusi komanda, taip pat prie Kaune steigiamo mokslo centro bus kviečiami prisijungti Vilniaus savivaldybės projektą rėmę partneriai.

Švietimo ir mokslo ministerija modernaus Mokslo ir technologijų populiarinimo centro steigimą Lietuvoje inicijavo siekdama paskatinti visuomenės susidomėjimą mokslu.

Ministerija teigia ketinanti kreiptis į vyriausybę, kad Mokslo ir technologijų populiarinimo centras būtų įtrauktas į valstybinės reikšmės objektų sąrašą.

Projekto finansavimui norima pasitelkti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, nurodo ministerija.

„Mes žinome aiškiai, kiek skiria valstybė – 9,5-10 mln. eurų (...) Mūsų ministerija tiek skiria, po to mes turime galvoti, kiek prisidės galbūt Ūkio ministerija“, – antradienį sakė ministrė.

Kauno miesto savivaldybės parengto projekto „Mokslo sala“ biudžetas, savivaldybės skaičiavimais, siektų 23 mln. eurų. 17,5 mln. eurų kainuotų centro statyba, pusę milijono – projektavimo ir parengiamieji darbai, 5 mln eurų – ekspozicija.

Be 10 mln. eurų, kuriuos numato skirti Švietimo ir mokslo ministerija, tikimasi 5 mln. eurų gauti iš Valstybės investicijų programos, dar 2,5 mln. eurų – iš Vidaus reikalų ministerijos per Integruotą teritorijų vystymo programą.

2,5 mln. eurų projektui skirtų Kauno miesto savivaldybė, 1,5 mln. eurų – universitetai. Dar 1,5 mln. eurų tikimasi gauti iš partnerių.

Savivaldybė skaičiuoja, kad mokslo centrui pavyktų padengti nuo 80 iki 100 procentų metinių išlaikymo kaštų, didžiąją lėšų dalį gaunant iš parduodamų bilietų. Centro išlaikymas per metus kainuotų apie 2,5 mln. eurų.

Mokslo centro steigėjais būtų savivaldybė ir Švietimo ir mokslo ministerija, kurios kartu turėtų 51 procentą sprendimo teisės. Dar 49 procentus sprendimo teisės valdytų penki Lietuvos universitetai.

Per metus į centrą tikimasi pritraukti 300 tūkst. lankytojų, kurių dauguma būtų miesto svečiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...