captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Kąsnelis Visatos“: puikių metų pabaiga

2015-ieji metai astronomijai, kosmoso tyrimams ir kosminei inžinerijai buvo puikūs. Šiokią tokią jų apžvalgą rasite ir straipsnio pabaigoje, o prieš tai – naujausių žinių porcija. Tarp jų – planeta prie nemetalingos žvaigždės, supernovos pakartojimas ir komentarai apie sėkmingą „SpaceX“ raketos nusileidimą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Sakalo“ nusileidimas. „SpaceX“ kompanijos trečias bandymas nutupdyti raketos „Falcon 9“ pirmąją pakopą buvo sėkmingas. Praeitą savaitę antradienį paryčiais (Lietuvos laiku) pakilusi iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo, raketa sėkmingai iškėlė į orbitą vienuolika ryšių palydovų, o pirmoji pakopa nusileido tame pačiame kosmodrome. Viso proceso nuotraukų ir trumpą vaizdo reportažą rasite čia. Viena „Falcon 9“ raketa kainuoja apie 16 milijonų JAV dolerių, o kuras jai – tik apie 200 tūkstančių. Taigi daugkartinis raketos naudojimas skrydžius turėtų atpiginti kelias dešimtis kartų. Kompanijos vadovo Elono Musko teigimu, šis nusileidimas yra didelis žingsnis Marso kolonizavimo link. Jau anksčiau ir jis, ir kiti specialistai yra sakę, kad žmonijai kolonizuoti kitas planetas, naudojant vienkartines raketas, nepavyks – tai bus tiesiog per brangu. Toks reikšmingas skrydžių atpigimas bus tikrai didelė paspirtis visokiausiems skrydžiams į kosmosą, tarp jų – ir į kitas planetas. Aišku, dar reikės ne vienerius metus to palaukti, bet pradžia jau yra.

Ši nuotrauka – gražus kontrastas tarp centrinių ūko dalių, kuriose vyksta žvaigždėdara, ir pakraščių, kuriuose sąlygos jai ne tokios geros. Aišku, spalvos netikros, bet ar tai trukdo grožėtis? Bet šiaip ši nuotrauka – tik viena iš 101, kurias space.com atrinko kaip gražiausius 2015-ųjų metų nakties dangaus vaizdus. Juos pasižiūrėti galite čia. Aišku, rasite daugybę pašvaisčių, daugybę žvaigždėto dangaus panoramų, bet yra ir mažiau įprastų.

***

Pavojingos kometos. Kai kalbame apie Žemei gresiančius kosminius objektus, dažniausiai turime omeny asteroidus – artimus Žemei ar kiek tolimesnius, esančius Asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Tačiau tolimesni kūnai – kometos – irgi gali būti pavojingi. Yra tokia kometų grupė, vadinama kentaurais; jos sukasi orbitomis tarp Jupiterio ir Neptūno, tačiau kartais, maždaug kas 40–100 tūkstančių metų, viena iš jų nukrypsta į vidinę Saulės sistemos dalį. Artėdama prie Saulės, kometa subyra, o jos liekanos gali pasiekti ir Žemę. Toks bombardavimas ne visada yra pražūtingas, tačiau gali tęstis net iki 100 tūkstančių metų, taigi Žemei beveik nuolatos gresia kometų-kentaurų bombardavimo pavojus. Tyrimo autoriai teigia, kad vertinant kosmines grėsmes Žemei, būtina atsižvelgti ir į kentaurų populiaciją ir jų orbitas. Tyrimo rezultatai publikuojami „Astronomy & Geophysics“.

***

Marso kanalai. Kai prieš dešimtmetį Marsą supantys zondai nufotografavo vingiuotus griovius kalvų šlaituose, prasidėjo kalbos apie skystą vandenį. Šiemet net buvo atrasti įrodymai, kad tas skystas vanduo tikrai egzistuoja ir dabar, nors ir tik kartkartėmis. Visgi taip greitai džiūgauti nereikėtų: griovius suformuoti galima ir kitaip. Pavyzdžiui, garuojant sausam ledui. Keičiantis metų laikams, kinta ir slėgis Marso paviršiuje, o šių pokyčių gali užtekti, kad negiliai po paviršiumi esantis sausas ledas imtų garuoti, išsiveržtų pro paviršines uolienas ir jas destabilizuotų. Taip kalvų šlaituose gali kilti nuošliaužos, labai panašios į vandens išgraužas Žemėje. Deja, neradau paaiškinimo, kaip šiuo modeliu paaiškinti naujausius vandens buvimo įrodymus – vandeningus mineralus tuose pačiuose grioviuose. Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Geoscience“.

Tuo tarpu „Curiosity“ atsiuntė pirmą iš arti darytą Marso kopų nuotrauką. Anksčiau panašių nuotraukų buvo galima pamatyti iš toli arba iš orbitos, o naujausiose galima kone skaičiuoti kiekvieną smiltelę. Iš pirmo žvilgsnio vaizdas labai primena žemiškus smėlynus, bet, žinoma, yra visokių nedidelių skirtumų. Artimiausiomis savaitėmis turėtume sužinoti daug daugiau.

***

„InSight“ atidėtas. 2016 m. kovo mėnesį į Marsą turėjo išskristi naujausias zondas „InSight“. Jo misija – ištirti Marso paviršiaus ir gelmių savybes, tarp jų ir seisminį aktyvumą. Deja, prieš keletą mėnesių seismografe aptiktas pažeidimas, dėl kurio prietaisas negalėjo išlaikyti vakuumo ten, kur tas vakuumas turėjo būti. Atrodė, kad pažeidimą pavyko sutaisyti, bet praeitą savaitę atliktuose bandymuose aptikta dar viena skylė. Deja, jos pataisyti iki kovo tikrai nepavyks, todėl misiją nuspręsta atidėti. Labai gaila, bet atidėjimas yra ilgas – bent dveji metai – mat reikės sulaukti palankių sąlygų skrydžiui į Marsą. Aišku, situacija nemaloni, tačiau kitiems Marso tyrimų projektams neigiamai atsiliepti ji neturėtų. „InSight“ misija yra labai koncentruota ir turinti aiškius tikslus, kitos misijos nuo jos nepriklauso (kaip būtų, pavyzdžiui, orbitinio zondo atveju), taigi net jei būtų nuspręsta „InSight“ atsisakyti visiškai, Raudonojoje planetoje žmonijos veikla tikrai nesibaigs.

***

Nusileidimas Europoje. Kito dešimtmečio pirmoje pusėje Jupiterio link išskristi turėtų zondas, skirtas palydovui Europai tyrinėti. Prieš keletą mėnesių buvo nuspręsta šią misiją finansuoti, jau parinkti pagrindiniai devyni tyrimų instrumentai. Bet numatomame masės biudžete dar liko apie 250 kg laisvos vietos. Kaip ją panaudoti – kol kas nenuspręsta, bet bene įdomiausia idėja yra ten įtalpinti zondą, kuris nusileistų ant Europos paviršiaus. Pagrindinė misija turėtų skraidyti Europos orbitoje ir skenuoti palydovą iš jos, taigi nusileidimas smarkiai praplėstų gaunamų duomenų kiekį ir įvairovę.

***

Nemetalingos žvaigždės planeta. Tam, kad susiformuotų uolinės planetos, protoplanetiniame diske turi būti pakankamai sunkių cheminių elementų (vadinamų „metalais“). Žvaigždės sudėtyje esančių metalų kiekis – metalingumas – atitinka protoplanetinį diską, taigi kuo mažesnio metalingumo žvaigždė, tuo mažesnė tikimybė prie jos rasti planetų. Visgi dabar aptikta greičiausiai uolinė planeta prie žvaigždės, kurios metalingumas nesiekia net ketvirčio Saulės. Žvaigždė HD175607, kuriai priklauso planeta, yra ketvirčiu mažesnės masės už Saulę, o planetos masė Žemės masę viršija devynis kartus. Tokios masės planetos dar turėtų būti uolinės, nors gali būti ir ledinės, kaip Neptūnas. Tiesa, planeta skrieja labai arti savo žvaigždės – metai joje trunka mažiau nei 30 Žemės dienų – taigi ledu padengta ji tikrai nebus. Tyrimo rezultatai „arXiv“.

***

Rentgeno uodega. Iš galaktikų kartais išlekia karštos medžiagos čiurkšlės, kurios matomos rentgeno spindulių diapazone. Jei galaktika yra spiečiuje ir juda tarpgalaktinių dujų atžvilgiu, čiurkšlė gali būti nustumiama ir suformuoti uodegą už galaktikos. Tokių rentgeno uodegų žinoma keletas, o praeitą savaitę paskelbta apie naują, bene ilgiausią. Uodega driekiasi 60 kiloparsekų – dvigubai toliau, nei mūsų Galaktikos skersmuo. Ji sudaryta iš milijono laipsnių temperatūros dujų, praturtintų sunkesniais už helį elementais. Šitaip uodega papildo spiečiaus tarpgalaktines dujas, o joje ateityje gali netgi formuotis naujos žvaigždės. Įdomu ir tai, kad uodegą nuo galaktikos, iš kurios ji greičiausiai išlėkė, skiria tarpas – tai reiškia, kad procesas, atsakingas už uodegos atsiradimą (šiuo atveju greičiausiai žvaigždėdara), jau baigėsi. Taip uodega gali būti ir praeities procesų pėdsakas. Tyrimo rezultatai „arXiv“.

***

Pakartota supernova. Paprastai apie artėjančius supernovų sprogimus jokių išankstinių perspėjimų negauname. Tačiau jei supernova sprogsta galaktikoje, kurios matome kelis atvaizdus, susidariusius dėl gravitacinio lęšiavimo, tai galime matyti jos atvaizdus ne vienu metu. Kitaip tariant, pirmiausia pamatome supernovą sprogstant viename galaktikos atvaizde, vėliau – kitame, ir taip toliau. Būtent taip atsitiko su Refsdal galaktika, kurios keturiuose atvaizduose supernova sprogo pernai lapkritį. Penktasis lęšiuotas atvaizdas susidaro šviesai judant truputį ilgesniu keliu, taigi buvo apskaičiuota, kad supernovos atvaizdas ten turėtų užsižiebti per artimiausius penkerius metus. Ir prieš dvi savaites užsižiebė. Tai leidžia ne tik detaliau ištirti šią supernovą (ji iš tikro sprogo prieš maždaug 10 milijardų metų), bet ir tarp Refsdal galaktikos ir mūsų esančio bei galaktikos vaizdą lęšiuojančio galaktikų spiečiaus savybes. Tyrimo rezultatai „arXiv“.

***

2015-ųjų apžvalga. Baigiantis metams, visai įdomu yra juos apžvelgti ir prisiminti, kas gero ir įdomaus nutiko. Apžvalgų, žinoma, yra daugybė, ir kiekviena savaip teisinga. Savo platesnius komentarus pasistengsiu parašyti atskirai, o dabar siūlau tiesiog keturias apžvalgėles iš kitų šaltinių:

– NZ „Herald“ vardija aštuonis puikius kosminius dalykus: skrydį pro Plutoną, vandenį Marse, „Rosetta“ atradimus kometoje, „Kepler“ atradimus, ateivių signalų paieškas, „Marsietį“, superkraujamėnulį ir „Dawn“ zondo vykdomus Cereros tyrinėjimus;

– CNBC taip pat vardija aštuonis gerus kosminių tyrimų įvykius, pradedant NASA tęsiamais įgulos gabenimo kapsulės kūrimo darbais ir baigiant „Hubble“ 25-uoju gimtadieniu. Kai kurie įvykiai kartojasi su ankstesniu sąrašu, bet tai tik pabrėžia jų svarbą;

– NASA „Spaceflight“ puslapis siūlo ne tokią plačią, bet gilesnę dviejų įvykių apžvalgą. Tai – Plutono sistemos tyrimai ir į Žemę panašių egzoplanetų atradimai;

– Galiausiai, „Telegraph“ siūlo pažiūrėti trumpą vaizdo siužetą apie kai kuriuos įdomius dalykus, kuriuos galėjome plika akimi pamatyti danguje, ir ko panašaus galime tikėtis kitąmet.

***

Gruodį mūsų kraštuose dienos trumpiausios, o naktys – ilgiausios. Bet ar žinojote, kad paros trukmė gruodį yra didžiausia per visus metus? Kodėl taip yra, aiškina „Minute Physics“:

Gyvenimas multivisatoje. Pastaruoju metu vis kartais pasigirsta pranešimų, kaip mokslininkai apskaičiavo, jog egzistuoja kokia nors daugybė (pavyzdžiui, 10 500-uoju laipsniu) visatų. Kaip taip gali būti? Tai šiek tiek priklauso nuo to, kaip apsibrėžiame „Visatą“. Jei tai yra visa, kas egzistuoja, tuomet Visata gali būti tik viena. Bet jei Visatą suprantame kaip tą erdvę, iš kurios galime gauti informaciją, arba tą erdvėlaikį, kuris juda kartu, tuomet Visatų gali būti ir daug. Plačiau apie multivisatą, visatų atskyrimo būdus ir filosofines jų egzistavimo pripažinimo pasekmes skaitykite šiame Space.com straipsnyje.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...