captcha

Jūsų klausimas priimtas

Netikėti mėnuleigio radiniai padėjo mokslininkams įminti seną mįslę

Kinų sukurtas mėnuleigis „Yutu“ neseniai surado naują bazalto uolieną, kuri visiškai nepanaši į kitus Mėnulyje randamus akmenis, rašo „Smithsonian.com“.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Praėjus trims metams nuo to momento, kai kinų mėnuleigis „Yutu“ nusileido ant blyškaus Žemės palydovo paviršiaus, robotas surado naujo tipo uolieną, padėjusią mokslininkams geriau suprasti, kaip susidarė Mėnulis.

„Yutu“ mėnuleigis – tai didesnės Kinijos inicijuotos Mėnulio tyrimų programos „Chang'e“ dalis. 2013-ųjų sausį palydovo paviršiuje pirmą kartą po 40 metų pertraukos nusileido žmonių sukurtas objektas – „Chang'e-3“ erdvėlaivis, atgabenęs į Mėnulį „Yutu“ tyrimų robotą. Nors jis sumušė visus ilgiausiai Mėnulyje išbuvusio mėnuleigio rekordus, „Yutu“ nuveikė tikrai mažiau nei tikėjosi jį siuntę mokslininkai. Pačioje misijos pradžioje šis robotas susidūrė su problemomis, kai daugelis jo sistemų nustojo veikti, o 2014-aisiais jis iš viso prarado galimybę judėti.

Laimei, nors ir stovėdamas vietoje, „Yutu“ vis dar galėjo analizuoti aplink jį esančias uolienas Mare Imbrium regione. Mokslininkai spėja, kad ši didelė Mėnulio „jūra“ iš tiesų yra krateris, kurį išmušė kažkokie kosminiai objektai. Tada du milijardus metų be pertraukos į šį kraterį tekėjo skysta lava ir taip susidarė vieną lygesnių paviršių turintis regionas Mėnulyje.

Kai pagaliau „Yutu“ pradėjo siųsti į Žemę duomenis apie surastus mineralus, mokslininkai buvo sudominti ir nustebinti. Štai pavyzdžiui, XX amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose amerikiečių ir sovietų iš Mėnulio pargabentos uolienos turėjo arba labai daug arba labai mažai titano oksido. Tuo tarpu „Yutu“ surastuose akmenyse titano oksido yra lygiai per vidurį. Be to, šiose uolienose gausu geležies oksido ir kito mineralo, kurio gausu ir Žemėje – olivino.

Lyginant su Žemės pluta, kuri daugiau ar mažiau sudaryta iš tų pačių medžiagų, Mėnulio dirvožemis, vadinamas regolitu, gali ženkliai skirtis skirtinguose regionuose. Šalia „Yutu“ nusileidimo vietos mokslininkai pastebėjo dar vieną mažesnį kraterį, kuris susidarė tik prieš 100 milijonų metų. Todėl judėti negalintis kinų mėnuleigis padeda mokslininkams tyrinėti uolienas iš skirtingų Mėnulio egzistavimo periodų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...