captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ameriką atrado ne K. Kolumbas?

Kristupas Kolumbas salas prie Amerikos krantų pasiekė 1492-aisiais. Tačiau panašu, kad jis buvo toli gražu ne pirmasis Ameriką pasiekęs europietis. Daugeliui žinomos teorijos apie vikingų, polineziečių ir kinų lankymąsi Amerikos žemyne dar iki K. Kolumbo atradimo.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

O dabar grupė mokslininkų iškėlė dar radikalesnę Amerikos atradimo istoriją: jie pareiškė atradę artefaktų, liudijančių, kad Ameriką atrado dar senovės romėnai – I-ajame mūsų eros amžiuje ar net iki Kristaus gimimo. Taigi, beveik 1,5 tūkst. metų anksčiau už K. Kolumbą.

Tyrimo autoriams vadovavęs Jovanas Huttonas Pulitzeris pareiškė Naujojoje Škotijoje per archeologinius kasinėjimus atradęs įrodymų, bylojančių, kad romėnų laivai prie Amerikos krantų buvo atplaukę „I-ajame amžiuje ar net iki Kristaus gimimo“.

Šios mokslininkų grupės teorijos ašis – Ouko saloje (Oak Island) rastas, kaip manoma, Senovės Romos laikų trumpaašmenis kardas. Nemažai istorikų tokius artefaktus vadina nevertais dėmesio – jie įsitikinę, kad, pavyzdžiui, tokį kardą galėjo pamesti kuris nors moderniųjų laikų kolekcininkas. Žinoma, atmesti tokios galimybės nėra kaip. Juk Ouko sala kadaise buvo pats lobių medžioklės, kurių vajus prasidėjo 1795 m., epicentras.

Vis dėlto J. H. Pulitzeris įsitikinęs, kad jo rastas romėniškas kardas yra „šimtu procentu pamestas romėnų“ ir yra jo teorijos „vinis“.

„Tą kardą radome senovinio laivo nuolaužose, – pasakojo mokslininkas The Boston Standard. – Ir tai – tik vienas iš daugelio neįtikėtinų romėniškųjų artefaktų. Jis, kaip ir kiti Senovės Romos laikų kardai, pažymėtas arseno ir švino junginiu, kurio radome ir kito originalaus romėniško kardo sudėtyje. Viskas sutampa.“

Be to, J. H. Pulitzeris atkreipia dėmesį į Naujosios Škotijos urvuose rastus indėnų piešinius. J. H. Pulitzerio įsitikinimu, kai kuriuose jų tikrai vaizduojami ir Senovės Romos legionieriai.

Ouko saloje yra rasta ir kitų Senovės Romos laikus menančių artefaktų. Pavyzdžiui, 1901 m. čia rastas legionieriaus švilpukas. 1933 m. Mechike (Meksika) rastas senovės romėnų skydo bareljefo fragmentas ir romėniškos skulptūros galva. Prie Ouko salos krantų yra rasta ir Kartaginos auksinių monetų.

Dar vienas J. H. Pulitzerio argumentas – Ouko saloje veši invazinių rūšių augalai, kuriuos kadaise puoselėjo senovės romėnai.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...