captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prognozė. S. Orlovas: robotai pirmiausia pakeis turinčius aukštąjį išsilavinimą

Priešingai nei dabar galvojama, dirbtinio intelekto sistemos pirmiausia pakeis ne gatvių šlavėjus, o tuos, kurie turi bakalauro diplomą. Taip LRT.lt teigia mokslo populiarintojas dr. Sergejus Orlovas.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Anot mokslininko, 2016 metais sulauksime itin daug mokslo pasiekimų, kurie bus jau pradėtų darbų tęsinys. Svarbiausia, pasak S. Orlovo, nesibaiminti progreso, nes dėl jo stagnacija atsiranda ir moksle.

„Kvėpuojame deguonimi, kuris yra vienas agresyviausių cheminių elementų. Kvėpavimo proceso metu mūsų organizme susidaro laisvųjų radikalų, kurie pridaro įvairiausių bėdų. Visur yra šalutinis efektas. Reikia pasverti ir pasirinkti mažiausią blogį“, – LRT.lt tvirtina S. Orlovas.

– Kaip manote, kokie proveržiai laukia mokslo 2016 metais?

– Noriu pabrėžti, kad nebūna taip, jog pasiekimai atsirastų „iš oro“. Dažniausiai tai yra jau pradėto darbo tęsinys.

Kalbant apie praktinius pasiekimus, sukurtos sąsajos (anlg. interface), kurios leidžia žmogui „bendrauti“ su automobiliu. Kitąmet jau turėtų atsirasti prototipai, kuriuos naudodami žmonės galėtų vairuoti automobilį be jokio fizinio kontakto.

Visi girdime apie kompaniją „Uber“. „Google“ ketina padaryti „Uber“ atitikmenį su automatiškai važiuojančiais automobiliais. Kaip taksi be taksisto.

Astronomai vis įtraukia ar išbraukia kokią planetą iš planetų sąrašo. Būna, kad paaiškėja, jog tos planetos visai nėra. Už Plutono yra labai daug maždaug planetos dydžio objektų. Jie lemia kitų planetų elgesį. Astronomai įtaria, kad prie Plutono yra dvi stambesnės planetos. Pirmieji skaičiavimai atlikti šiemet, o 2016 m. jau tikimasi jas ir atrasti.

Mokslininkai ieško tamsiosios materijos. Šiemet Nobelio premija buvo suteikta už neutrinų osciliacijų atradimą. Manoma, kad stebėdami neatitikimus osciliacijose, mokslininkai galėtų kažką daugiau pasakyti apie tamsiąją materiją. Manoma, kad jos yra kažkur šalia Žemės. Gali būti, kad tamsioji materija gali perskrieti visą planetos tūrį ir tik su vienu kitu atomu „apsikeisti linkėjimais“, todėl yra itin sunkiai pastebima.

Buvo baigtas dekoduoti žmogaus genomas. 2016 m. jau tikimasi pirmųjų rezultatų: suprasti, kas yra Alzheimerio liga, vėžys, kodėl tos ligos atsiranda, kaip jas pagydyti. Apskritai, kaip žmonės atsirado, kaip jie vystėsi. Taip pat tikimasi, kad labiau išsivystys opto-genetika. Tai yra, lazeriais galėsime karpyti ir klijuoti DNR.

Šiemet taip pat pavyko laboratorijoje užauginti dirbtinius žmogaus raumenis. Kitais metais planuojama dar toliau pažengti – tarkime, panaudoti juos, kai reikia reabilituoti suluošintus žmones ir pan.

Pirmą kartą internetu buvo perduotos žmogaus mintys. Taip atsitiko todėl, kad pagaliau pradėta šifruoti žmogaus smegenų „kalba“. Mokslininkai bando kuo tiksliau modeliuoti žmogaus protą. Dėl naujų metodų bus galima daug aiškiau nuskaityti žmogaus mintis.

Atsiranda nauji mikroprietaisai. Antai labai maži medicininiai zondai, kurių dydis – vos tūkstantoji milimetro. Jie naudojami tam, kad būtų pristatyti vaistai ten, kur jų reikia. Manoma, kad kitais metais ši technologija iš prototipo jau pasieks testavimo fazę.

Taip pat bus daug dirbama ties antibiotikais. Bakterijos ir mikroorganizmai mūsų organizme evoliucionuoja daug greičiau, negu mes. Jie įgyja atsparumą antibiotikams, todėl atsiranda naujos ligos, senos ligos yra nebenugalimos. Šiemet buvo aptiktas naujo tipo antibiotikas, o kitais metais jis jau bus pradėtas testuoti.

Be to, padidės Dalelių greitintuvo galia, patobulės dirbtinio intelekto sistemos. Yra bandymų jomis pakeisti žmonių rutininį darbą. Visi galvojame, kad robotais greičiausiai pakeisime gatvės šlavėjus, bet lengviau pakeisti žmones, turinčius bakalauro diplomus. Matote, teisininkai, žurnalistai, medikai ir t. t. daro labai daug rutininio darbo, kurį galima lengvai algoritmuoti. Tokius darbus jau atlieka specializuotos dirbtinio intelekto sistemos [antai „Narrative Science“ – LRT.lt]. Žmonės turi apie tai galvoti, kad neatsidurtų gatvėje.

Elektromobiliai taip pat tobulės. „Tesla“ pasiekė neįtikėtinų aukštumų, atsiranda talpios baterijos, akumuliatoriai. Norima sukurti elektromobilius, kurie, pavyzdžiui, galėtų, vieną kartą įkrovus, pervažiuoti visą Australiją arba JAV.

– Kurio proveržio laukiate labiausiai?

– Geras klausimas... Visko laukiu! Norėčiau sulaukti proveržio superkompiuterių srityje. Taip pat gaila, kad genų inžinerija pasiekė stagnaciją. Vis pasigirsta kalbų, kad rastas ilgaamžiškumo genas, bet iki praktinių taikymų taip ir neprieinama. Nenorėčiau, kad ateinančius 10 metų apie tai tik kalbėtume, o iš vietos tai nepajudėtų.

– Genų inžinerija gali strigti ir todėl, kad tai – labai daug diskusijų sulaukiantis procesas. Žmonės baiminasi, kad visa tai gali prieiti iki antžmogių rasės sukūrimo ir t. t.

– Teisingai, tai yra etinis klausimas. Bet blogai, kad etinis klausimas aprėpia visą sritį. Galvojame, kad vien todėl, jog kažką neetiško galime padaryti su žmogumi, tas neetiškumas persikelia į visą genų inžineriją. Taip nėra. Afrikoje, Indijoje ir kitur vaikai miršta todėl, kad negauna keratino. Galėtume tai išspręsti genetiškai modifikuodami grūdines kultūras ir pan. Tai išgelbėtų milijonų vaikų gyvybes.

Smerkdami genetiškai modifikuotą organizmą, kalbame iš sau labai patogios padėties. Turime kompiuterius, automobilius, telefonus, stogą virš galvos ir užtektinai maisto. Nereikia galvoti apie išgyvenimą. Mūsų diena neprasideda nuo klausimo, ar turėsime ką šiandien pavalgyti. Turime daug laisvo laiko ir pradedame išsidirbinėti: pradedame lankyti kvantinių magijų kursus ir pan.

O kiek pasaulyje mirčių, kurių nematome. Nenorime suprasti, kad genetiškai modifikuotos technologijos yra labai efektyvios, drebame dėl to, kad gali kas nors atsitikti augalams, o tuo metu miršta žmonės. Tai – jau kita etinė pusė. Patys elgiamės neetiškai, leisdami kitiems mirti.

– Šalutinį poveikį turės kiekvienas procesas, išradimas, metodas ir pan. Ar neatrodo, kad ši kova primena „neoluditų“ elgesį, kai baiminasi progreso ir to, kas gali atsitikti, bet nebūtinai atsitiks?

– Būtent. Šalutinių poveikių visada bus. Kvėpuojame deguonimi, kuris yra vienas agresyviausių cheminių elementų. Kvėpavimo proceso metu mūsų organizme susidaro laisvųjų radikalų, kurie pridaro įvairiausių bėdų. Visur yra šalutinis efektas. Reikia pasverti ir pasirinkti mažiausią blogį.

– Kuriai mokslo sričiai 2016-aisiais pasaulis turėtų skirti daugiausiai dėmesio?

– Tiesą sakant, manau, kad tai turėtų būti ne viena mokslo sritis, o kelios, kurios bendradarbiautų ir dirbtų dėl svarbaus tikslo. Chemikai su biologais, fizikai su programuotojais ir pan. Reikėtų kalbėti apie prioritetines sritis. Kai pasaulis toks sudėtingas, nėra vienos mokslo srities, kuri galėtų viską išspręsti.

– O kokia situacija Lietuvoje? Ar galioja ta pati taisyklė?

– Lietuvoje yra kitaip. Esame maža šalis, negalime visko vystyti vienodai intensyviai. Turime suprasti, kurios sritys yra mūsų stiprybė, kur turime geriausių specialistų.

Kiti metai Lietuvos mokslui bus neįtikėtini. Pažiūrėkite, kiek naujų mokslo centrų atidaryta ir kiek dar atsidarys 2016-aisiais. Padaryta daug teigiamų pokyčių ir investicijų į struktūrą, kuri nuo tarybinių laikų buvo nekeičiama ir neatitiko Vakarų standartų. Lietuva 2015 metais padarė gerą spurtą, todėl svarbiausia užtikrinti, kad tie mokslo centrai dirbtų, būtų atnaujinama įranga ir pan.

Svarbu sugebėti įsijungti į Europos projektus, gauti finansavimą, pažiūrėti, kur Lietuvos mokslininkai gali prisidėti, gauti užsakymus iš, pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros, didžiųjų įmonių, kaip IBM, ir pan.

– Kas, Jūsų nuomone, turėtų užsiimti strategijos kūrimu?

– Turėtų būti supratimas politiniame lygmenyje – Mokslo taryboje, vyriausybėje, Švietimo ministerijoje. Turėtų būti supratimas, kad į infrastruktūrą jau investuotos didžiulės sumos, todėl turime užtikrinti jos funkcionavimą.

– Kaip manote, kas 2016 metais laukia mokslo populiarinimo?

– Na, mokslo populiarinimo situacija gana liūdna, bet viskas pamažu juda į priekį. Laida „Mokslo sriuba“ persikėlė iš „YouTube“ į LRT KULTŪRĄ ir dabar galvojama leisti laidas ne kas dvi savaites, o kas savaitę. Tikiuosi, kad atsigaus portalas technologijos.lt, kuris dabar vegetuoja ir publikuoja keistus tekstus.

Kadangi turiu tinklaraštį trismegistos.lt, noriu įtraukti į jo veiklą studentų, kurie galėtų rašyti, o aš juos kuruočiau, duočiau medžiagos ir pan. Pamokyčiau jaunus žmones, kaip tvarkytis su mokslu ir suprantamiau komunikuoti, kad nenusivažiuotų į per daug sudėtingas materijas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...