captcha

Jūsų klausimas priimtas

CERN mokslininkai ieško atsakymo, ar mūsų Visata – tik viena iš daugelio

Didžiajame hadronų greitintuve (DHG) dirbantys mokslininkai jau išsiaiškino, iš ko sudarytas mus supantis regimasis pasaulis, o dabar atėjo metas sužinoti apie kitas jėgas, kurios sudaro didžiąją dalį mūsų Visatos, sako Lietuvoje viešėjęs CERN vadovas Rolfas-Dieteris Heueris. CERN dirbantys mokslininkai gvildena ir protu sunkiai suvokiamus klausimus apie multivisatų teoriją.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Man įdomiausias CERN tyrimų objektas – tamsioji medžiaga, – trečiadienį žurnalistams pasakojo R. D. Heueris. – Atradę Higgso bozoną mes pabaigėme savo matomo pasaulio apibūdinimą. Viskas, ką matome, sudaro mažiau nei 5 proc. Visatos, likusią dalį – tamsioji medžiaga ir tamsioji materija. Taigi tamsioji medžiaga privalo turėti stiprią įtaką mūsų Visatos sukūrimui, ir aš noriu suprasti, kaip ji veikia.“

Kitas svarbus CERN atliekamų tyrimų klausimas susijęs su medžiaga ir antimedžiaga. Manoma, kad susikūrus Visatai medžiagos ir antimedžiagos buvo maždaug po lygiai – anot R. D. Heuerio, medžiagos būta viena dešimtmilijardąja dalele daugiau. CERN mokslininkai siekia suprasti, kodėl Visatą galiausiai nustelbė medžiagos dominavimas.

„Gali sukurti medžiagą iš energijos, bet kai pagaminti medžiagą, pagamini ir antimedžiagą. Kai medžiaga susitinka antimedžiagą, jos anihiliuoja į energiją. Tai reikštų, kad mes neturėtume egzistuoti“, – sakė R. D. Heueris.

Šiuo metu mokslininkai CERN atlieka ir keletą eksperimentų, kurie galėtų pateikti įrodymų, kad mūsų Visata – tik vienintelė iš daugelio Visatų, ir pagrįsti multivisatų teoriją. Visu pajėgumu dirbančiame DHG mokslininkai sieks sukurti miniatiūrines juodąsias skyles.

„Teoriškai įmanoma, kad DHG galėtų sukurti šiek tiek mikroskopinių juodųjų skylių, kurios, visai kaip ir elementariosios dalelės, iškart išnyktų. Teoriškai mes galėtume sukurti tokias daleles, bet tik tuo atveju, jeigu gyvename daugiau nei trijuose erdvės matmenyse – mažiausiai šešiuose“, – aiškino R. D. Heueris.

Palyginimui jis pateikė pavyzdį, kad laido paviršiumi eidama skruzdėlė mato tik du matmenis – ilgį ir plotį, ir neįsivaizduoja, kad egzistuoja aukščio matmuo. Taip pat gali būti, kad žmonės negeba pastebėti kitų erdvės matmenų.

„Jei Didžiajame hadronų greitintuve rasime mikroskopinę juodąją skylę, tai bus įrodymas, kad egzistuoja daugiau nei trys erdvės matmenys. O tai būtų ir vienas iš kelių į multivisatų egzistavimo įrodymą. Tai nuostabu – kartais mūsų vaizduotė tiesiog sustoja ir negalime įsivaizduoti kai kurių dalykų, bet juos galime pamatuoti“, – aiškino CERN vadovas.

Paklaustas apie CERN vykdomų tyrimų pritaikymą praktikoje, jis paminėjo keletą atvejų. Pavyzdžiui, antimedžiaga naudojama atliekant vėžio tyrimus pozitronų emisijos tomografijos skenavimuose. O pozitronas – tai elektrono antidalelė, tad antimedžiagą mokslininkai medicinoje naudoja jau 40 metų.

„Vėžio terapijai galima naudoti ne tik fotonus, rentgeno spinduliuotę, bet ir hadronus, protonus iš greitintuvų. CERN kuriamos technologijos labai greitai atsiduria visuomenėje“, – kalbėjo R. D. Heueris. Jis priminė, kad ir internetas 1989 metais buvo sukurtas CERN tyrimų centre.

CERN yra didžiausias pasaulyje mokslinių tyrimų centras, įsikūręs Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Šiame centre dirba mokslininkai iš 113 šalių – apie 2500 dirba nuolat, o 12 tūkst. atvyksta įgyvendinti įvairius atskirus projektus. CERN dirba ir 22 lietuviai.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close