captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paskelbti Nobelio chemijos premijos laureatai

Šių metų Nobelio chemijos premijos laureatais tapo Tomas Lindahlas iš Didžiosios Britanijos ir amerikiečiai Paulas Modrichas ir Azizas Sankaras.
Scanpix nuotr.
Scanpix nuotr.

Šie trys mokslininkai buvo pagerbti už „molekulinio lygmens žemėlapio, rodančio kaip ląstelės ištaiso DNR pažaidas ir apsaugo genetinę informaciją, sudarymą. Jų darbai suteikė fundamentalių žinių, kaip funkcionuoja gyvos ląstelės ir, pavyzdžiui, yra panaudojami kuriant naujus vėžio gydymo metodus“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.

77 metų T. Lindahlis yra Londone veikiančio Francio Cricko instituto grupės lyderis emeritas, taip pat vėžio tyrimų instituto „Cancer Research UK“ direktorius emeritas.

P. Modrichas, gimęs 1946 metais, dirba tyrėju Howardo Hughes‘o medicinos institute ir profesoriumi Duke‘o universiteto medicinos mokyklos, veikiančios Darame, Šiaurės Karolinoje.

69 metų A. Sancaras yra Šiaurės Karolinos universiteto medicinos mokyklos, įsikūrusios Čapel Hilo mieste Šiaurės Karolinoje, profesorius.

Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų).

Kaip laureatų darbai padės gydyti vėžį

Šių mokslininkų atradimai ypač svarbūs gydant ir įvairius vėžinius susirgimus, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorius chemikas Eugenijus Butkus.

DNR molekulė yra labai didelė – visų DNR molekulių ilgis žmogaus organizme keli šimtai metrų, komentuodamas Nobelio chemijos premijos laureatų darbą pastebi E. Butkus. „Šie mokslininkai atliko gana fundamentalius DNR molekulių tyrimus, kurie ir davė praktinį rezultatą. Tačiau pati pradžia buvo tokie tyrimai, kuriais tiesiog aiškintasi, kaip užtaisomos arba pataisomos DNR molekulių pažaidos, atsirandančios dėl įvairių išorinių veiksnių“, – pastebi E. Butkus.

Jo žodžiais, pirmiausia reikia turėti mokslinių metodų, kurie leistų aptikti, kas yra pažeista, kas kinta, kodėl, pavyzdžiui, DNR molekulė gali mutuoti, kaip dėl tų pažaidų atsiranda įvairios ligos ir kaip tas pažaidas pataisyti. O tada jau galimas kitas žingsnis – tuos principus taikyti medicininėje praktikoje.

„Šie mokslininkai nagrinėjo, kaip įvairūs faktoriai veikia DNR molekules. Pavyzdžiui, visi žinome, kad saulė skleidžia ultravioletinius spindulius, todėl nederėtų joje ilgai būti, nes tai gali sukelti DNR molekulių pažaidą“, – kalba E. Butkus.

Paklaustas, ar šie mokslininkų atradimai jau pritaikomi praktikoje, gydant įvairius vėžinius susirgimus arba taikant naujus metodus, VU profesorius sako, kad tai iš tikrųjų yra galutinis ir svarbiausias biochemikų, genetikų, biotechnologų tikslas. Tačiau, pabrėžia jis, reikia atsiminti, kad tai labai ilgi procesai, vykstantys tikrai ne keletą metų: „Šie mokslininkai jau gana solidaus amžiaus, jie savo tyrimus pradėjo praėjusio šimtmečio 7-ajame dešimtmetyje. O vien tik molekulinių mechanizmų išsiaiškinimas yra be galo ilgas procesas.“

Kaip aiškina E. Butkus, kai kurios vėžio rūšys jau atpažįstamos arba žinoma, kas ligą sukelia, be to, jau rasta įvairių vėžio žymenų. Deja, neslepia mokslininkas, šių žymenų rasta dar nedaug – pavyzdžiui, plaučių vėžio žymens kraujyje nerandama. „Kitais vėžio atvejais galima atrasti tam tikrų organinių medžiagų, biomolekulių, kurias išskiria sergantis organizmas, ir spręsti, kad vystosi koks nors piktybinis susirgimas. Tarkim, žinomas prostatos ir kitų susirgimų žymuo, bet dar negalima sakyti, kad apskritai visi“, – teigia E. Butkus.

Vis dėlto, pabrėžia jis, atrastas principas bus panaudotas, nes jau galima pamatyti DNR molekulės pokyčius ir juos pataisyti, o tokiu atveju galima tikėtis ir terapinio pritaikymo – kaip pataisyti tai, kas dėl įvairių mutacijų yra pažeista.

Premija bus įteikta gruodį

Praėjusiais metais Nobelio chemijos premija buvo skirta dviem amerikiečiams – Ericui Betzigui bei Williamui E. Moerneriui ir vokiečiui Stefanui W.Helliui, kuriems pavyko sukurti itin didelės skiriamosios gebos fluorescencinės mikroskopijos metodus, sukėlusius perversmą ląstelių struktūros ir gyvybinių procesų tyrimuose.

Tradiciškai Nobelio premija bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Antradienį paskelbta, kad už tyrimus, įrodančius, kad neutrinai turi masę, fizikos premija skiriama japonų mokslininkui Takaakiui Kajitai ir kanadiečiui Arthurui B. McDonaldui.

Ketvirtadienį paaiškės, kas taps literatūros, o penktadienį – taikos premijų laureatais.

Premiją skiria Karališkoji Švedijos mokslų akademija. Nuo 1901 metų iš viso apdovanoti 172 laureatai, trečdalis jų – biochemikai. 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...