captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviškas šaknis atradęs astronautas K. Bobko: atviras kosmosas primena didelį gilų baseiną

Lietuviai gali didžiuotis tik trimis astronautais ar kosmonautais, kurie giminystės ryšiais susiję su mūsų šalimi. Tai – šviesaus atminimo Rimantas Stankevičius (žuvo Italijoje 1990 m.), tris kartus į kosmosą kilęs Aleksejus Jelisejevas (80), kūdikystėje turėjęs Kuraičio pavardę, ir šiuo metu Kalifornijoje gyvenantis Karolis Josephas Bobko, kai kuriuose straipsniuose vadintas tiesiog Karoliu Juozu Bobko (78).
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Karolis 2011 m. pateko į NASA šlovės muziejų. Bet ne todėl, kad pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: 1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“. Tokio įvertinimo K. Bobko sulaukė už tai, kad su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų, debiutinių, misijų metu.

Todėl nieko nuostabaus, kad šiai legendai atvykus į Lietuvą, žmonės pirmiausia klausia apie giminystės ryšius.

– Mano protėviai kilę iš Kėdainių (Gineitų kaimo). Seneliai iš mamos pusės emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas XX a. pradžioje. Dauguma mano pusseserių ir pusbrolių gyvena Kėdainių rajone. Daugiau apie juos sužinojau savo pirmosios kelionės į Lietuvą metu 2011 m., kai buvau pakviestas skaityti pranešimą konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World“. Tuomet manęs daug klausinėjo apie prosenelius. Bet aš beveik nieko nežinojau. Todėl konferencijos organizatoriai pasidomėjo mano giminės medžiu ir padėjo rasti giminaičių. Mano mama – jauniausias vaikas šeimoje, o jos tėvai mirė, kai ji buvo dar maža, tad apie Lietuvą namuose beveik nekalbėdavome. Kiek žinau, vaikystėje ji su tėvais gyveno emigrantų iš Lietuvos rajone, o su namiškiais kalbėdavo tik lietuviškai. Bet namuose mes kalbėjomės angliškai. Mano mama – jauniausias vaikas šeimoje, o jos tėvai mirė, kai ji buvo dar maža, tad apie Lietuvą namuose beveik nekalbėdavome.

– Redakcijos darbuotojas prie rytinės kavos linksmai sveikinote „labas rytas“. Ar kalbate lietuviškai?

– O ne (juokiasi), moku tik keletą žodžių. Aš užaugau anglakalbėje aplinkoje. Tiesa, mama man sakė, kad, kai buvau visai mažas, šiek tiek kalbėjau lenkiškai ir lietuviškai. Nes mano tėtis – lenkas.

– Kiek nustebau išgirdęs jus juokais tariant keletą rusiškų frazių apie kosmosą.

– 1975 m. aš dalyvavau istorinėje „Apollo – Sojuz“ skrydžio programoje, kai kosmose pirmą kartą susijungė Sovietų Sąjungos ir JAV erdvėlaiviai „Apollo“ ir „Sojuz 19”. Tuomet mes stengėmės pramokti rusų, o jie – anglų kalbą. Tokiu būdu iš skrydžių centrų vadovaudami susijungimo operacijai galėjome bendrauti dviem kalbom. Tiesą sakant, rusiškai kalbėjau visai neblogai. Bet tai buvo jau seniai – prieš 30–40 metų. Tuomet padėjau planuoti misiją, bendravau su astronautais ir kosmonautais iš skrydžių valdymo centro.

– Ar kosminės lenktynės ir politinė įtampa tarp šių dviejų šalių netrukdė būti viena kosmine šeima?

– Vienas iš šios kosminės programos tikslų buvo sumažinti politinę įtampą ir parodyti, kad SSRS ir JAV gali bendradarbiauti mokslo srityje. Ilgalaikėje perspektyvoje tai tikrai pasiteisino. Iš dalies todėl Rusija ir JAV jau 14 metų yra partnerės vystant Tarptautinės kosminės stoties projektą.

– Gimėte JAV, Niujorke, 1937 m. Galbūt, kaip ir kiekvienas berniukas tais laikais, žvalgėtės bent į dangų?

– Tais laikais astronautų dar nebuvo, tad apie kosmosą nesvajojau. Tiesa, jau egzistavo animacinių filmų veikėjai, panašūs į astronautus, tad tik taip aš galėjau įsivaizduoti kosminius skrydžius. Mano tėčio draugas (kariškis) kartą pasakė: o kodėl tau nepabandžius stoti į naują karo aviacijos akademiją Vest Pointe? Taip ir padariau. Jau pirmame akademijos kurse turėjau daugybę mokytojų, kurie labai domėjosi galimybėmis pakilti į kosmosą. Tuo metu ši tema sparčiai populiarėjo. Todėl vėliau ir aš pasirinkau astronauto kelią. Norėdamas tapti astronautu iš pradžių turi išbandyti giminiškas sritis. Todėl pirmiausiai tapau naikintuvo pilotu (niekad nešaudžiau į žmones), lakūnu-bandytoju ir galiausiai prisijungiau prie JAV karo aviacijos programos, kurios tikslas – kosminiai skrydžiai. Vėliau mane pakvietė NASA, pradėjusi „Shuttle“ erdvėlaivių programą. Taip 1969 m. tapau didžiulio kosminio judėjimo dalimi.

– Kaip ruošiami astronautai: ar svarbiau fizinis pasirengimas, sugebėjimas atlaikyti didelius krūvius, ar intelektas, psichologija?

– Astronautui prireikia daugybės sugebėjimų. Be abejo, fiziniai duomenys labai svarbūs, bet jie nėra visa lemiantis dalykas. Mes – tikrai ne supermenai. Protiniai sugebėjimai – ne mažiau svarbūs. Nes „Shuttle“ tipo laivai yra sudėtingi, jiems valdyti ir juos perprasti reikia didelių pastangų. Todėl astronautas turi išmanyti daugybę sričių ir nuolat tobulinti žinias. Astronautui prireikia daugybės sugebėjimų. Be abejo, fiziniai duomenys labai svarbūs, bet jie nėra visa lemiantis dalykas. Mes – tikrai ne supermenai.

– Kiek laiko užtrunka pasirengimas, kol tampi NASA astronautu?

– Šiais laikais NASA pakviesti pilotai įtraukiami į metų trukmės pasirengimo programą. Po to jiems skiriamos įvairios užduotys. Tarkime, vadovauti misijoms iš Žemės. Juk ir esantys orbitoje, ir besiruošiantys skrydžiams, turi suprasti, kaip veikia kosminis laivas. Po to jau gali būti paskirtas kokiai nors konkrečiai misijai, į kurią gilinsies dar labiau. Žinoma, tam, kad būtum pakviestas į misiją, privalai turėti didelį skrydžių patirties bagažą. NASA renkasi tas kandidatūras, kurios turi daugiau privalumų: patirties, mokslinį laipsnį, ryžto siekti daugiau savo profesijoje.

– Jūs, ko gero, esate laimės kūdikis, nes buvote pakviestas į tris kosmines misijas (1983–1985 m.). Kodėl jums taip sekėsi?

– Neįsivaizduoju... Tiesiog mano darbas ir sugebėjimai tiko tiems, kurie planavo tas misijas. Pirmajame skrydyje buvau pilotas, o kitiems dviem vadovavau. Aš pažinojau žmones, kurie priėmė tuos sprendimus. Bet niekada neklausinėjau, o jie ir nesakydavo, už ką mane pasirinko. Tiesiog išgirsdavau: „sveikinu, jūs skrisite...“.

– 2011 metais jūsų vardas papuošė NASA šlovės muziejų (Hall of Fame).

– Daugelis galvoja, kad už tai, kad skridau trijose misijose. Bet tai – ne visai tiesa. Mane taip pagerbė už tai, kad du kartus pilotavau pirmuosius daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžius – „Challenger“ ir „Atlantis“.

– Išbandėte tris erdvėlaivius: „Challenger“, „Discovery“ ir „Atlantis“. Ar jie labai skyrėsi?

– Ne, tarp daugkartinio naudojimo erdvėlaivių tikrai didelių skirtumų nėra. Tačiau, tarkime, „Columbia“ turėjo papildomos įrangos paketą DFI (Development Flight Instrumentation Package), kuris vėliau labai pravertė tiriant, kodėl erdvėlaivis 2003 m. leisdamasis subyrėjo virš Teksaso likus vos 16 minučių iki misijos pabaigos.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...