captcha

Jūsų klausimas priimtas

Studento pasiūlymas pranoksta NASA: į Marsą ir atgal – „vos vienu degalų baku“

Sidnėjaus universiteto (Australija) doktorantas Paddy Neumannas suprojektavo naujo tipo kosminį variklį, kuriuo kelionei į Marsą ir atgal erdvėlaiviui pakaktų vos vieno degalų bako. Specialistai pripažįsta, kad jo prototipas degalų sąnaudų aspektu pranoksta taupiausius NASA kosminius variklius.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

P. Neumanno siūlomas joninis variklis ne tik ekonomiškesnis, bet ir išvysto didesnį maksimalų greitį – didesnį už bet kurios iki šiol sukurtos raketos maksimalų greitį.

Joniniai varikliai kol kas naudojami ryšių palydovų orbitinėms korekcijoms ir tolimųjų kosminių zondų (pvz., prie Cereros nuskriejusio zondo Dawn) misijose. Dabartinis joninių variklių taupumo rekordininkas yra NASA agregatas HiPEP (High Power Electric Propulsion), kuriai veikiant galios impulsas generuojamas 9 600 (+/- 200) sekundžių (toks parametras kartais vadinamas dar ir „uncijos šuoliu“ – angl. „bounce per ounce“). O štai P. Neumanno suprojektuotas joninis variklis galios impulso parametras siekia 14 690 (+/- 2 000).

Šio joninio variklio projektas P. Neumannui gimė trečiais doktorantūros metais, matuojant titano jonų greitį.

„Titano jonai skriejo 20 km/s greičiu, tad pamaniau, kad tokią jų savybę būtų galima išnaudoti joniniame variklyje“, – išradimo autorius pasakojo IFLScience.com.

NASA joninis variklis HiPEP naudoja ksenono dujas, o novatoriškas P. Neumanno variklis veiktų ne tik titano, bet apskritai įvairių metalų jonų pagrindu. Patogu tai, kad šio joninio variklio degalams tiktų ir orbitinių kosminių šiukšlių (sugedusių ar pasenusių kosminių aparatų, palydovų ir pan.) metalas.

Paprastai tariant, P. Neumanno sukurta joninio variklio sistema veikia elektros lankams bombarduojant degalų šaltinį (šiuo atveju – metalą). Taip išsiskiria jonai, kurie reaktyvinę jėgą įgauna magnetinėje tūtoje.

Joniniai varikliai kosminį aparatą gali įgreitinti iki 90 km/s (324 tūkst. km/val.) – taigi, tokiu varikliu nuo Žemės iki Mėnulio būtų galima nukakti šiek tiek daugiau nei per valandą. Palyginimui, jau nebenaudojami daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai „Space Shuttle“ įsibėgėdavo „tik“ iki 29 tūkst. km/val., t. y., buvo maždaug 11 kartų lėtesni.

P. Neumanno joninė sistema veikia nuolatiniu trumpų ir lengvų pliūpsnių ritmu, todėl, skirtingai nei dabar naudojami cheminių raketų varikliai, išsikvepiantis vienu impulsu, naujoji sistema ypač tiktų ilgalaikėms tolimoms kosminėms kelionėms.

Tiesa, šis variklis nusileidžia NASA HiPEP greitėjimo dinamika, todėl startuojant nuo planetos paviršiaus jis būtų gal ir ne idealiausias variantas. Tačiau beorėje erdvėje jis turi didžiulių privalumų.

Svetainei Honi Soit P. Neumannas sakė, kad jo sukurtam varikliui „kelionėje į Marsą ir atgal pakaktų vieno degalų bako“. Nors toks pareiškimas įspūdingas, ScienceAlert atkreipia dėmesį, kad jį reikia pagrįsti praktiniais bandymais, o straipsnis apie išradimą turėtų būti publikuotas recenzuojamame mokslo žurnale. P. Neumannas jau kreipėsi dėl variklio patentavimo, o savo išradimą pristatys rugsėjo 30 d., 15-oje Australijos kosminių tyrimų konferencijoje.

Šaltinis www.technologijos.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...