captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įdomioji transporto inžinerija: nuo sumanių robotų iki kelio atitvarų „voratinklių“

Transporto inžinerija – ne tik transporto priemonių projektavimas ir kūrimas. „Viskas, nuo greitesnių, lengvesnių ir gamtai draugiškesnių transporto priemonių iki robotų, naujų energijos rūšių, pažangiausių saugumo technologijų, vadinamųjų „sumaniųjų“ medžiagų (angl. smart materials) yra transporto inžinerijos sritis“, – pabrėžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto technologinių įrenginių katedros vedėjas prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šiuolaikinė transporto inžinerija apima viską. Šį teiginį patvirtina studentų sukurti išradimai, su kuriais galės susipažinti, apžiūrėti ir net patys išbandyti mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ dalyviai. Tarp jų – pneumatinis ekskavatorius, važiuojančios ir kliūtis kelyje atpažįstančios transporto priemonės modelis-robotas, sumanioji roboto ranka, išmanusis transporteris ir tiltinis kranas, vamzdynuose judantis robotas, naujas automatizuotas gaisrų gesinimo įrenginys „Vandens Kalašnikovas“ ir daugelis kitų. Šiandien transporto inžinerija yra plati tarpdisciplininė sritis, sujungianti hidrauliką, pneumatiką, mechaniką, elektroniką, informatiką, medžiagų ir kitus mokslus.

Transporto inžinierių „galvos skausmai“

Vienas iš šios srities uždavinių – spręsti aktualias transporto problemas gerinant ir greitinant techniką bei technologijas. „Labai aktuali tyrimų sritis yra kuras. Norima, kad transporto priemonės jo sunaudotų mažiau, ieškoma įvairių jo alternatyvų, nes siekiama, kad ir mašina važiuotų, bet ir gamtai jis būtų kuo mažiau kenksmingas“, – sako M. Bogdevičius.

Aplinkos tarša – visiems suprantama problema, bet ne mažiau kenksmingas automobilio, jo padangų ir duslintuvų sukeliamas triukšmas. „Jis yra viena iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos griuvimo priežasčių, nes pastatas stovi šalia transporto tunelio. Triukšmas – tai slėgio bangos. Jos apkrauna konstrukciją, ši virpa, perduoda virpesius per gruntą į pamatus ir taip judina visą pastatą. Ši problema pasaulinė – nuo jos ypač kenčia miestų kultūros paminklai. Pavyzdžiui, Onos bažnyčia, stovinti prie pat judraus kelio“.

Ekologija ir transporto poveikis aplinkai – tik keli iš transporto inžinierių „galvos skausmų“. Jiems rūpi, kaip transporto priemonių konstrukcijas padaryti lengvesnes ar net tokias, kurios po avarijos pačios atsistatytų – šioje srityje aktyviai dirbama su naujosiomis, „sumaniosiomis“ medžiagomis.

Idėjas skolinasi iš gamtos

Labai svarbi sritis – saugumo technologijos, nes naujos transporto priemonės turi užtikrinti vairuotojo, keleivių ir krovinių saugumą. Šioje srityje mokslininkas pasakojo bendradarbiavęs su vokiečiais sprendžiant jiems aktualią kelio atitvarų problemą. Mums įprastas kelių atitvaras yra tinkamas automobiliams, bet Vokietijos keliuose labai daug motociklininkų. Avarijos atveju dėl greičio ir smūgio į atitvarą keleiviai palenda po juo ir stipriai susižaloja.

„Ieškojome sprendimo ir sugalvojome atitvarus padaryti voratinklio principu – kad juos sudarytų lynai ir „W“ formos segmentai. Kaip į voratinklį įmetus plunksnelę tinklas nesuplyšta, taip mes, pasiskolinę šią gamtos idėją, sukūrėme atitvarus, kad į juos atsitrenkus šie sugertų energiją ir sustabdytų transporto priemonę“, – pasakoja M. Bogdevičius.

VGTU profesorius pabrėžė, kad idėjų skolinimasis iš gamtos – įprasta praktika. Transporto inžinerija yra sritis, kurioje reikia įžvalgumo, vaizduotės ir kūrybos. Jis net atskleidė metodiką, kuri gali padėti iš prigimties mažiau kūrybingiems inžinieriams: „Kad galėtum sukurti kažką įdomesnio, reikia turėti problemą, kurią reikia spręsti, žinoti medžiagų fizines ir mechanines savybes ir kaip jos keičiasi esant skirtingoms sąlygoms. Taip pat išmanyti gamtos dėsnius. Iš šių komponentų ir gimsta techninė kūryba“.

Daugiau apie tai sužinosite mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ prof. M. Bogdevičiaus paskaitoje „Įdomioji transporto inžinerija – kas tai yra?“, kuri įvyks rugsėjo 18 dieną 14, 15 ir 16 val. VGTU Centrinių rūmų 05 auditorijoje (Saulėtekio al. 11, Vilnius).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...