captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Rosetta“ perihelyje ieškojo gyvybės kilmės

Europos kosminis zondas „Rosetta“ ketvirtadienį surinko įvairių mokslinių duomenų, sukdamasis aplink senovinę kometą, kuri tuo metu pasiekė arčiausiai Saulės esantį savo orbitos tašką – perihelį. Tikimasi, kad šie tyrimai mokslininkams padės geriau suprasti gyvybės Žemėje kilmę.
ESA/Rosetta/MPS nuotr.
ESA/Rosetta/MPS nuotr.

Europos kosminis zondas „Rosetta“ ketvirtadienį surinko įvairių mokslinių duomenų, sukdamasis aplink senovinę kometą, kuri tuo metu pasiekė arčiausiai Saulės esantį savo orbitos tašką – perihelį. Tikimasi, kad šie tyrimai mokslininkams padės geriau suprasti gyvybės Žemėje kilmę.

„Rosetta“ surinko dulkių ir dujų mėginių, kai iš Saulės kaitinamo 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio veržėsi dujų fontanai, išnešantys apie toną dulkių per sekundę.

Tie mėginiai, taip pat nuotraukos, kurias „Rosetta“ padarė kometai skriejant už 186 mln. km nuo Saulės maždaug 2 val. Grinvičo (5 val. Lietuvos) laiku, bus analizuojami per ateinančias savaites ir mėnesius, nurodė Europos kosmoso agentūra (ESA).

„Tai iš tikrųjų fantastiška gairė, kurią šiandien pasiekė „Rosetta“, – projekto mokslininkas Nicola Altobelli sakė šia proga internete paskelbtame vaizdo pranešime.

„Tai ne vien akivaizdus mokslinis pasiekimas, bet ir techninis kosminės inžinerijos šedevras“, – pridūrė jis.

Tačiau projekto mokslininkai sakė, kad ant tos kometos paviršiaus pernai lapkritį nutupdytas skalbyklės dydžio zondas „Philae“ tebetyli, o dalis jo prietaisų nebeveikia.

Vis dėlto ekspertai nepraranda vilties, kad zondas dar atgis ir atsiųs per „Rosetta“ mokslinių duomenų ir nuotraukų nuo kometos branduolio paviršiaus.

„Rosetta“ navigacine kamera padarytos nuotraukos rodo, kad kometa dabar yra „labai aktyvi“, kai jos paviršių veikia Saulės vėjas ir kaitra, sakė šio projekto vyriausiasis inžinierius Sylvianas Lodiot, dirbantis Vokietijoje veikiančiame ESA Europos kosminių operacijų centre.

„Beveik iš visus veržiasi dujų ir dulkių čiurkšlės“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

„Rosetta“, kuri lydi kometą, apsisukančią aplink Saulę kas 6,5 metų, „veikia nepriekaištingai“, pridūrė S. Lodiot.

67P artėjant prie perihelio, „Rosetta“ atsitraukė nuo kometos už saugaus atstumo – 330 km, kad apsaugotų nuo dulkių savo jautrią astronavigacijos sistemą.

Kometos branduolys yra sudarytas daugiausiai iš mineralinių medžiagų ir ledo, bet mokslininkus labiausiai domina organinių medžiagų molekulės, kurios gali būti panašios į medžiagas, padėjusias atsirasti gyvybei Žemės ankstyvuosiuose vandenynuose.

„Žvelgdami į šią kometą – žengdami žingsnį tame supratimo procese – mėginame suvokti, kodėl mūsų sistema tapo tokia, kokia yra dabar; kodėl Žemėje buvo stabilaus vandens ir kokios sudedamosios dalys atvedė mus ten, kur esame dabar – tai yra, prie gyvų padarų planetos“, – Kosminės astrofizikos instituto astrofizikas Jeanas-Pierre'as Bibringas ketvirtadienį sakė Prancūzijos radijui „France Inter“.

Mokslininkai tikisi, kad kometai pasiekus perihelį nutirps storokas šerkšno luobas, padengęs apmirusį „Philae“.

Tokiu atveju zondas dar galėtų išanalizuoti pirmaprades daleles, išlikusias nuo Saulės sistemos formavimosi epochos prieš maždaug 4,6 mlrd. metų.

Vis dėlto dar neaišku, ar „Philae“ padės išaiškinti šias paslaptis.

„Jau ilgiau negu mėnesį negavome jokių žinių iš „Philae“, ir tai labai neramina“, – internetiniame vaizdo pranešime sakė to zondo inžinierė Barbara Cozzoni.

„Philae“, kuris yra maitinamas saulės baterijų, teoriškai galėtų veikti iki spalio, bet vėliau saulės šviesos srautas susilpnės, todėl kibernetinei laboratorijai gali pristigti energijos. 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...