captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atrasta žmogiškumą lemianti smegenų sritis

Neuromokslininkai nustatė smegenų sritį, kuri žmogaus protui gali suteikti jo unikalias savybes, tokias, kaip gebėjimas kalbėti. Tyrimo metu žmonėms pateikiant abstrakčią informaciją ši smegenų sritis buvo aktyvi, o makakų – ne, rašo nature.com.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Neuromokslininkai nustatė smegenų sritį, kuri žmogaus protui gali suteikti jo unikalias savybes, tokias, kaip gebėjimas kalbėti. Tyrimo metu žmonėms pateikiant abstrakčią informaciją ši smegenų sritis buvo aktyvi, o makakų – ne, rašo nature.com.

Idėja, kad abstrakčios informacijos integravimas lemia daugelį unikalių žmogaus smegenų savybių, nėra nauja – ji iškelta prieš kelis dešimtmečius. Tačiau visai neseniai leidinyje „Current Biology“ publikuotame straipsnyje aprašytas tiesioginis žmonių ir makakų smegenų palyginimas jiems klausantis paprastų garso sekų yra pirmas aiškus įrodymas, kad žmogaus smegenyse egzistuoja konkreti sritis, kurioje vyksta abstrakčios informacijos integravimas. Kitais tyrimais, kuriais taip pat buvo lyginami žmonės ir makakos, buvo nustatyta, pavyzdžiui, smegenų anatominių skirtumų, tačiau nebuvo paaiškinta, iš kur atsiranda žmonių abstraktaus mąstymo gebėjimai, sako mokslininkai.

„Mums tai suteikia galingą užuominą apie tai, kuo mūsų smegenys ypatingos. Nėra nieko svarbesnio, nei suprasti, kaip tapome tuo, kuo esame“, – sakė Niujorko universiteto psichologas Gary Marcusas.

Paprasta seka

Mokslininkų grupė, vadovaujama INSERM Kognityvinio smegenų vaizdinimo įstaigos (Prancūzija) mokslininko Stanislaso Dehaene, žiūrėjo, kaip skiriasi specialiai netreniruotų makakų ir žmonių smegenų aktyvavimo vaizdas klausantis paprastos tonų sekos – pavyzdžiui, trijų identiškų tonų ir vieno kitokio (kaip garsiojoje Bethoveno Penktosios simfonijos keturių natų įžangoje: da-da-da-DAM).

Mokslininkai tiriamiesiems davė klausytis kelių skirtingų šios struktūros sekų (vadinamų AAAB) ir kitokių sekų, tuo pačiu metu tiriant jų smegenų aktyvumą funkcinio magnetinio rezonanso vaizdinimo aparatu (fMRI). Šiuo metodu registruojamas smegenų kraujotakos pokytis, koreliuojantis su smegenų aktyvumu konkrečioje srityje.

Mokslininkai norėjo nustatyti, ar abiejų rūšių atstovai geba atpažinti dvi skirtingas tonų sekų savybes: tonų kiekį (rodo gebėjimą skaičiuoti) ir tonų pasikartojimo būdą (rodo gebėjimą atpažinti šį algebrinio derinio tipą). Pavyzdžiui, jeigu tonų seka pakeičiama iš AAAB į AAAAB, jos pasikartojimo būdas išlieka, bet tonų kiekis keičiasi. Kitu atveju tonų seka gali būti pakeičiama iš AAAB į AAAA, kai tonų kiekis lieka, bet keičiasi jų pasikartojimo būdas. Mokslininkai tikrino ir kas vyksta smegenyse, kai keičiasi abi sekų savybės pavyzdžiui, AAAB pakaičiant į AAAAA.

Stiprus smegenų aktyvavimas

Kai buvo keičiamas sekos tonų kiekis, užsižiebė ir žmonių, ir makakų smegenų sritis, siejama su skaičių manipuliacijomis. Abiejų rūšių atstovų smegenų specifinėse srityse keitėsi aktyvumas ir pasikeitus tonų sekų pasikartojimo būdui. Tačiau tik žmonių smegenims buvo būdinga unikali reakcija į abiejų savybių pakeitimą – be dviejų kitų smegenų sričių stipriai aktyvavosi ir dar viena sritis, vadinama apatiniu kaktiniu vingiu.

„Tarsi beždžionės atpažintu pasikeitusią tonų seką, bet pasikeitimu nesidomėtų – tik žmonės šį pokytį perkelia į kitą analizės lygmenį“, – sakė G. Marcusas.

Apatinis kaktinis vingis priklauso tai smegenų žievės daliai, kuri žmonėms evoliucionuojant smarkiai išsiplėtė, lyginant su beždžionėmis. Be to, žmonių apatiniame kaktiniame vingyje yra Broca sritis, kuri yra atsakinga už kalbą. O kai mokslininkai žmonėms skaitė sakinius, kalbos srities aktyvavimasis persidengė su aktyvavimusi srities, reagavusios į tonų sekų kaitą.

Tačiau abstrakčios informacijos integravimas gali būti svarbus ne tik kalbos požiūriu. „Tikėjomės, kad žmonės turi smegenų sričių, kuriose sujungiama informacija. Toks skaičiavimo tipas gali pasirodyti svarbus ir kitoms charakteristikoms, žmones išskiriančioms iš kitų rūšių – pavyzdžiui, muzikos vertinimui“, – sakė Vienos universiteto kognityvinis biologas Tecumseh Fitchas.
 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...