captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ateityje jūsų darbo vietos neliks – ar turite planą B?

Internetas jau tapo pakankamai įprastu įrankiu kasdieniniame gyvenime, nebestebina ir kiekvieną sekundę tobulėjančios technologijos bei sugebantys mokytis ir mąstyti robotai. Tačiau į tai vis dar žiūrima tik primerkta akimi, nurašant tolimos ateities perversmams. To daryti nevertėtų – naujosios technologijos greičiau nei galime įsivaizduoti atims darbo vietas iš milijonų pasaulio darbuotojų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Internetas jau tapo pakankamai įprastu įrankiu kasdieniniame gyvenime, nebestebina ir kiekvieną sekundę tobulėjančios technologijos bei sugebantys mokytis ir mąstyti robotai. Tačiau į tai vis dar žiūrima tik primerkta akimi, nurašant tolimos ateities perversmams. To daryti nevertėtų – naujosios technologijos greičiau nei galime įsivaizduoti atims darbo vietas iš milijonų pasaulio darbuotojų.

Visgi turime ir gerų žinių – technologijos sukurs dvigubai daugiau darbo vietų. Apie didžiąją dalį ateities profesijų dar net nežinome, tačiau norėdami nebūti išstumti iš darbo rinkos bei būti užtikrinti savo karjeros sėkme turime susimąstyti jau dabar.

Anot asociacijos „Infobalt“ ES reikalų vadovės Vilmos Misiukonienės, skaitmeninė transformacija per kelis artimiausius dešimtmečius vien ES paveiks daugiau nei 54 procentus visų darbo rinkos vietų.

Kuriama naikinant

Skaitmeninės technologijos keičia ir toliau keis iš esmės visą mūsų aplinką ir gyvenimo būdą – kaip mes dirbame, bendraujame ir leidžiame laisvalaikį. V. Misiukonienė užsimena, jog antroji technologinės revoliucijos banga bus neišvengiamai susieta su penkiomis esminėmis tendencijomis: mobilumu ir mobiliosiomis aplikacijomis; socialiniais tinklais; debesų kompiuterija; metaduomenų rinkimu ir saugojimu, taip pat analitiniu jų panaudojimo taikymu; daiktų internetu.

Anot jos, vietoj vienos panaikintos darbo vietos technologinė revoliucija leis sukurti kiek daugiau nei pustrečios darbo vietos.

Pašnekovė pateikė pavyzdį, jog Prancūzijoje interneto įtaka per 15 metų sunaikino pusę milijono darbo vietų, tačiau sukūrė net kiek daugiau nei milijoną.

„Skaičiuojama, kad Vokietijoje smulkusis verslas, efektyviai taikydamas naujas technologijas, gali sukurti net 670 tūkstančių naujų darbų. Nors galimybės didžiulės, skaitmeninis potencialas nėra išnaudojamas. Tik 14 procentų smulkaus verslo įmonių naudoja internetą kaip pardavimų kanalą ir net 41 procentas verslo įmonių nėra įdiegę naujų skaitmeninių technologijų teikiamų pranašumų“, – grėsmes įvardino V. Misiukonienė.

Ji teigė, jog jei gamybos sektorius aktyviau pradėtų diegti skaitmenines inovacijas, jos net 20–30 procentų padidintų visos pramonės augimą, taip pat ir darbo vietų skaičių.

Išliks tik kas dešimtas

„Infobalt“ atstovė teigė, jog tokie perversmai darbo rinkose neabejotinai palies sveikatos priežiūros sektorių, kuris, anot jos, Lietuvoje vis dar yra vienas labiausiai atsilikusių Europoje. Investicijos į šią sritį esą atsipirktų su kaupu:

„Didžiosios Britanijos analizės rodo, kad 1 procentu sumažintas fizinių interakcijų su medikais skaičius leistų valstybei sutaupyti net 200 milijonų svarų sterlingų. Viena sparčiausiai besivystančių sričių bus pacientų ligos istorijos duomenų efektyvus panaudojimas taikomuosiuose sprendimuose.“

Pašnekovės teigimu, dar viena dėmesio verta sritis – kūrybinės industrijos. Pajamos šioje srityje per kelis metus turėtų išaugti net iki 57 procentų.

Kiek mažesnis, tačiau vis tiek įspūdingas augimas prognozuojamas ir elektroninio mokymosi rinkoje. 3D spausdintuvai ir kitos modernios galimybės žaibiškai reaguoti į vartotojų poreikius esą sukurs revoliuciją modeliuojant įvairius prototipus ir sparčiai juos pateikiant vartotojui net vienetiniais kiekiais, pritaikant bet kokiam individualiam poreikiui.

„Net pusė visų dabartinių darbo vietų išnyks arba bus transformuotos. Todėl darbdaviams nebeužteks tik siauras teisininko, ekonomisto, mediko ar kitas panašias profesines kompetencijas turinčių žmonių, nesugebančių įvaldyti technologinių įrankių – jie bus naudojami kiekvienoje darbo vietoje. Panašu, kad liks tik iki 10 procentų darbų, kuriems nereikės skaitmeninių įgūdžių“, – tendencijas apibendrino pašnekovė.

Pasiruoškite darbui kitoje planetoje

Anot „Verslios Lietuvos“ verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus, akivaizdu, jog mažės mechaninio darbo, tą darbą atliks automatizuota įranga. Todėl norėdami būti užtikrinti darbo vieta ateityje turėtumėte kūrybiškiau pažvelgti į egzistuojančias dabarties bei ateities problemas.

D. Varkulevičius pataria daugiau galvoti apie kūrybinį darbą, kurio negalės atlikti dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, dizaino ar naujų daiktų kūrimą. Anot jo, taip pat ir visos profesijos, kurios gebės technologijų pagalba leisti žmogui gyventi ilgiau bus labai paklausios. Vienas iš pavyzdžių – dirbtinių kaulų kūrimas.

„Verslios Lietuvos“ atstovas atkreipia dėmesį ir į mūsų judėjimą bei urbanizaciją:

„Mažiau mokėsime už energijos išteklius, daugiau mokėsime už tai, kad mes pajudame arba padarome kažką netradicinio. Manau, kad stipriai augs sveikos gyvensenos industrija, kursis švarūs nauji miestai, savotiškos kolonijos tarsi iš „Bado žaidynių“ – ten, žinoma, daugiau dinamikos, bet taip bus. Turtingesni miestai turės pilnai atsinaujinančią energiją. Tie, kurie dirbs su tokiais projektais, manau, turi ateitį.“

Anot jo, žvelgiant į tolimą ateitį, nereikia pamiršti, jog žmonija kažkuriame gyvenimo etape turės keltis gyventi kitur.

„Sakoma, kad Žemė gali išmaitinti 5,5 milijardo gyventojų, šis skaičius jau dabar yra perkopęs 7 milijardus. Tad paklausios bus visos profesijos, susijusios su naujų planetų urbanizacija, kosminėmis kelionėmis. Neveltui jau šiandien turime tiek daug privačių įmonių, kurios dirba šioje industrijoje“, – įsitikinęs D.Varkulevičius.

Nepatinka technologijos? Mokykis kalbas

Globali problema, jog IT specialistų paklausa pasaulyje yra didesnė nei pasiūla. Technologijos veržiasi ne tik į verslą ar pramonę, bet ir į mases, todėl tokių specialistų yra didelis trūkumas ir jis niekur nedings. Bent jau taip teigia „Alliance for Recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas:

„IT srityje nemažėja programuotojų poreikis, atsiranda poreikis žmonių, kurie gali ir moka dirbti su labai didelio dydžio duomenų kiekiais, vadinamąja „big data“. Matome vis didėjantį poreikį business intelligence (liet. verslo intelekto) specialistų, taip pat atsiranda nauja data scientist (liet. duomenų mokslininko) profesija, ko anksčiau nebūdavo arba niekas taip nevadindavo. Ši pozicija savyje supina aukštąją matematiką, šiek tiek statistikos ir programavimo – viskas viename, kaip iš duomenų pradėti matyti įžvalgas ir tendencijas.“

Jo nuomone, vis daugiau ateityje kalbėsime ir apie dirbtinio intelekto technologijas, jos bus svarbios ne tik tyrėjams ir mokslininkams, bet ir vis dažniau integruosis į verslą.

V.Šidlauskas taip pat pateikė patarimų, kaip išlikti konkurencingiems rinkoje, jeigu technologijos nėra prie širdies.

„Jeigu jaunas žmogus visiškai nežino, ką nori daryti, jei nėra alergiškas technologijoms, ypač informacinėms, tikrai rekomenduočiau rinktis šias sritis. O jei visgi tai nepatinka, rekomenduoju mokytis užsienio kalbas jau šiandien. Reiktų bent dviejų ir aš jau nekalbu apie anglų – tai ne privalumas, o būtinybė. Visų pirma, reiktų galvoti apie kažkurią iš Skandinavų kalbų, o vėliau – apie vokiečių, prancūzų, ispanų, italų. Mokantys tokias kalbas gali gauti darbą net nebaigę universiteto“, – įsitikinęs jis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...