captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai: žmogaus ranka – primityvesnė už šimpanzės

Stiprūs kumščiai tam, kad apgintume save, ir statmenai kitiems pirštams išaugę nykščiai, tinkami ir tokiems darbams, kaip verti siūlą su adata – iki šiol manyta, kad rankų struktūra žmonėms suteikė svarbių evoliucinių pranašumų. Tačiau šią savaitę mokslininkų komanda paskelbė tyrimų išvadas, kurios rodo, kad mūsų rankos gali būti primityvesnės nei artimiausio mūsų rūšiai pusbrolio – šimpanzių, skelbia Phys.org.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Stiprūs kumščiai tam, kad apgintume save, ir statmenai kitiems pirštams išaugę nykščiai, tinkami ir tokiems darbams, kaip verti siūlą su adata – iki šiol manyta, kad rankų struktūra žmonėms suteikė svarbių evoliucinių pranašumų. Tačiau šią savaitę mokslininkų komanda paskelbė tyrimų išvadas, kurios rodo, kad mūsų rankos gali būti primityvesnės nei artimiausio mūsų rūšiai pusbrolio – šimpanzių, skelbia Phys.org.

Žmonių rankos yra kur kas panašesnės į bendrų mūsų ir šimpanzių protėvių, kurie gyveno prieš milijonus metų.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad modernios žmogaus rankos struktūra gamtoje yra primityvaus pobūdžio, o ne selektyvaus spaudimo gaminant akmens įrankius rezultatas“, – rašoma žurnalo „Nature Communications“, kuriame ir publikuotas tyrimas, pranešime spaudai.

Tiesą sakant, būtent šimpanzių ir orangutangų rankos labiausiai pasikeitė nuo tada, kai rūšys atsiskyrė, jog suformuotų naujas hominidų šeimos medžio šakas. Jų kiti pirštai, palyginus su nykščiu, tapo ilgesni, kad primatai galėtų karstytis ant medžių.

Palyginus su šimpanzėmis ir kitomis beždžionėmis, žmonių rankų nykščiai yra ilgesni ir tai suteikia savų privalumų.

Tarp paleontologų egzistuoja plačiai paplitusi prielaida, kad paskutinis bendras žmonių ir beždžionių protėvis, apie kurį beveik nieko nežinoma, buvo šimpanzės „prototipas“ su rankomis, panašiomis į šimpanzės.

Tačiau Sergio Almencia iš George'o Washingtono universiteto Pažangių žmogaus paleontologijos tyrimų centro ginčija tokią nuomonę.

Tyrėjas su komanda išanalizavo žmogaus, taip pat gyvenančių ir mirusių beždžionių pirštų ilgio proporcijas, kad sudarytų evoliucijos istorijos paveikslą, ir nustatė, kad žmogaus nykščio ilgis, lyginant su kitais pirštais, nuo mūsų ir šimpanzių bendro protėvio beveik nepasikeitė.

„Neišvengiama išvada – kai homininai – žmonių rūšys, išskyrus beždžiones – prieš 3,3 mln. metų pradėjo perdirbti akmenį į sisteminius įrankius, jų rankos buvo panašios į mūsų“, – teigia S. Almencia.

„Kita svarbi mūsų tyrimo žinutė – jei žmogaus rankos yra labai primityvios, atitinkami pokyčiai, skatinantys plačios priklausomybės nuo akmens įrankių kultūros atsiradimą, greičiausiai buvo neurologiniai, o ne fiziniai. Tai reiškia, kad adaptaciją leido mūsų smegenys“, – pridūrė mokslininkas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close