captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokie galaktikų tyrimai vykdomi Lietuvoje?

Kur gimsta žvaigždės ir formuojasi žvaigždžių spiečiai, iš ko susidarė ir kaip veikia galaktikos? Atsakymus į šiuos klausimus nagrinėja Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fundamentinių tyrimų skyriaus mokslininkai.
NASA nuotr.
NASA nuotr.

Kur gimsta žvaigždės ir formuojasi žvaigždžių spiečiai, iš ko susidarė ir kaip veikia galaktikos? Atsakymus į šiuos klausimus nagrinėja Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fundamentinių tyrimų skyriaus mokslininkai.

Fizinių ir technologijos mokslų centre kuriami nauji stebėjimo duomenų, gautų didžiausiais pasaulio antžeminiais ir kosminiais teleskopais, matavimo ir analizės metodai.

Juos naudodami FTMC mokslininkai nykštukinėje galaktikoje Leo A atrado ją gaubiantį milžinišką žvaigždžių halą, o Trikampio galaktikos pakraštyje neįprastai didelį žvaigždžių spiečių. Tai labai svarbūs atradimai, nes tokių objektų egzistavimo galimybės nenumato šių dienų kosmologinės teorijos.

Siekdami geriau suprasti galaktikų raidą, FMTC mokslininkai atlieka jų formavimosi ir evoliucijos skaitmeninį modeliavimą.

Apačioje – geltona elipsė žymi Leo A galaktikoje atrasto žvaigždžių halo ribas „Subaru“ teleskopo nuotraukoje. Ryški raudona žvaigždė priklauso mūsų Galaktikai. Viršuje – „Hubble“ tik kosminiu teleskopu įžiūrimas jaunas žvaigždžių spiečius (dešinėje) ir tolima galaktika (kairėje). FTMC nuotr.

Superkompiuteriu sprendžiamos galaktikas aprašančios lygtys įgalina ne tik nustatyti, kodėl skiriasi jų išvaizda, bet ir numatyti procesus lemiančius galaktikų likimą. Iki šiol buvo manyta, kad galaktikų centruose slypinčios masyviosios juodosios skylės stabdo žvaigždžių formavimąsi, tačiau FTMC mokslininkai teigia, kad yra priešingai – jos netgi visoje galaktikoje gali įžiebti žvaigždėdarą.

Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai išsiaiškino ir tai, kad Andromedos galaktikoje didžioji dalis žvaigždžių spiečių, iki šiol manytų esant kamuoliniais, yra jauni kompaktiški žvaigždžių spiečiai.

Diskinės galaktikos su aktyvia juodąja skyle centre modelis, matomas iš briaunos. Spalvos intensyvumas kairėje rodo išpučiamų dujų tankį, dešinėje – temperatūrą. FTMC nuotr.

Pirmą kartą buvo parodyta, kad jie yra panašūs į spiečius mūsų Paukščių Tako galaktikoje, tačiau gyvena trumpiau, nes greičiau suardomi. Tokie detalūs artimų galaktikų tyrimai yra neįkainojami ir siekiant suprasti, ką patyrė Saulės sistema per 5 mlrd. metų nuo susiformavimo iki šių dienų. Jie leidžia tarsi iš šalies pažvelgti į mūsų galaktiką ir jos praeitį bei prognozuoti ateitį.

Gyvename astrofizikos klestėjimo laikotarpiu – pasaulyje statomi dideli naujos kartos antžeminiai ir kosminiai teleskopai. Jau greitai jie ne tik daugelį kartų padidins aprėpiamų galaktikų skaičių – pagaliau tyrimams bus prieinami pirmųjų Visatos žvaigždžių gimimo laikai. Planuodami pasinaudoti atsiveriančiomis stebėjimų galimybėmis, FTMC mokslininkai ypatingą dėmesį skiria naujų duomenų analizės metodų, kurie įgalins atskleisti dar daugiau Visatos paslapčių, kūrimui.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...