captcha

Jūsų klausimas priimtas

Optinė iliuzija: ar matote žavią merginą dešinėje?

Straipsnį iliustruojanti nuotrauka, iš pirmo žvilgsnio, nėra itin patraukli. Bet jei įsižiūrėsite atidžiau, turėtumėte pamatyti žavingai besišypsančią brunetę.
www.yourgags.com nuotr.
www.yourgags.com nuotr.

Straipsnį iliustruojanti nuotrauka, iš pirmo žvilgsnio, nėra itin patraukli. Bet jei įsižiūrėsite atidžiau, turėtumėte pamatyti žavingai besišypsančią brunetę.

Kad ją pamatytumėte, derėtų į nuotraukoje pažymėtą raudoną tašką neatitraukiant akių žiūrėti 15–30 sekundžių, o tuomet staigiai nukreipti žvilgsnį į šviesų plotą greta. Gąsdinanti nuotrauka turėtų virsti patrauklios moters veidu (jei vaizdas greit išnyksta, pabandykite kelis kartus pamirksėti). Internete plinta ir daugiau nuotraukų, su šia optine iliuzija.

Kodėl taip nutinka? Akių nervinės ląstelės, siunčiančios signalus į smegenis, užkoduoja (arba identifikuoja) spalvas pirminių spalvų poromis.

„Visų mūsų atpažįstamų atspalvių kodai siunčiami iš akies į smegenis trimis priešingais neuronų kanalais“, – aiškino Juno Kimas iš Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija).

Vienas kanalas skirtas baltai-juodai ir visiems pilkiems atspalviams, kitas – raudonai-žaliai ir jų atspalviams, trečiasis – mėlynai-geltonai ir jų tarpiniams variantams. Sujungus visų šių kanalų duomenis atskiriamos visos mums matomos spalvos ir atspalviai.

„Kai žiūrite į kažką, pavyzdžiui, geltoną ilgą laiką, stimuliuojate ląsteles, kurios yra jautrios geltonai spalvai, geltonos-mėlynos kanale. Ląstelių aktyvumas išauga, o po kurio laiko stabilizuojasi ir sumažėja“, – aiškino J.Kimas. Kitaip sakant, akys įpranta prie matomos ryškios spalvos.

Tuomet nukreipus žvilgsnį į tolygų paviršių – pavyzdžiui, pilką sieną – ląstelių aktyvumas negrįžta į pradinį lygį, o dar labiau sumažėja. „Būtent dėl šio sumažėjimo – geltonos spalvos kodo susilpnėjimo – išauga priešingos spalvos signalas, taigi matote mėlyną spalvą“, – teigė J.Kimas.

Taigi ilgiau pažiūrėjus į negatyvines nuotraukas ir nukreipus žvilgsnį, akimirkai galime pamatyti, kaip jos atrodo iš tiesų.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...