captcha

Jūsų klausimas priimtas

Procedūrose įstrigęs Lietuvos progresas: kada reikalai pajudės?

Lietuvoje veikia penki slėniai, kurie siekia mokslą paversti finansiškai efektyvia sritimi. Dažnai komercinimo procesas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Specialistai sako, kad šiandien aktualiausia problema – tarpininkų tarp mokslo ir verslo nebuvimas, gerosios praktikos ir koncentruotos informacijos stoka. Tiesa, pirmieji žingsniai jau žengti, o ateityje Lietuvos Slėniuose kurti inovatyvūs produktai ir paslaugos vis dažniau bus teikiami ir už Lietuvos ribų.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr., Saulėtekio slėnis
Š. Mažeikos (BFL) nuotr., Saulėtekio slėnis

Lietuvoje veikia penki slėniai, kurie siekia mokslą paversti finansiškai efektyvia sritimi. Dažnai komercinimo procesas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Specialistai sako, kad šiandien aktualiausia problema – tarpininkų tarp mokslo ir verslo nebuvimas, gerosios praktikos ir koncentruotos informacijos stoka. Tiesa, pirmieji žingsniai jau žengti, o ateityje Lietuvos Slėniuose kurti inovatyvūs produktai ir paslaugos vis dažniau bus teikiami ir už Lietuvos ribų.

Apie produktų ir paslaugų komercinimo problemas DELFI kalbėjosi su asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktore Inga Adamonyte.

Lietuviška sistema

Lietuvos Slėniuose kasmet gimsta nauji produktai, jie pristatomi Lietuvos ir tarptautinėse parodose. Lietuvių kūriniais domėjosi net Tekančios saulės šalies gamintojai.  

„Pavyzdžiui, selekcininkystės produktai buvo kurti daugiau 20 metų, tačiau naujos veislės nėra komercinamos. Potencialūs užsakovai domėjosi, tačiau procesas ilgas.“, – sako I. Adamonytė.

Tačiau neapibrėžta teisinė bazė stabdo klientus. Lietuviška sistema Šiuo metu Lietuvoje veikia sistema, kai patys verslininkai prašo mokslininkų tam tikrų jiems aktualių sprendimų ar paslaugų.

„Teoriškai taip ir vyksta. Būtų labai gerai, jei verslininkas tiksliai žinotų kur kreiptis ir kokio mokslininko ieškoti. Iš dalies taip ir yra, nes šalis nėra didelė, žmonės veikia tam tikroje srityje ir pažįsta vieni kitus. Tiesioginė partnerystė yra pats geriausias bendravimas, tačiau to neužtenka.“, – sako I. Adamonytė.

Tiesioginis verslininko-mokslininko bendradarbiavimas ne visada duoda efektyviausią rezultatą ar naudą. Ypatingai tuomet, kad kalbama apie paslaugas. Administruoti paslaugas jau pradėta kurti „vieno langelio“ sistema, kuriama „Slėnis Nemunas“ mokslininkų, įrangos ir paslaugų duomenų bazė (MIP DB), skirta kaupti duomenims apie atviros prieigos centrų (APC) personalą, laboratorinę įrangą, teikiamas paslaugas.

„Tarkime: jūs esate verslininkas, gamintojas ir jums reikia ištirti tam tikras pvz. žaliavų savybes. Galbūt tam net nereikia mokslininko, o smulkias paslaugas reikia užsakyti. Tačiau kaip ir kur tai padaryti? Tai būtų „vieno langelio“ principu administruojamos paslaugos“, – sako I. Adamonytė. Įdiegus naująją sistemą įkurta infrastruktūra turėtų galimybę uždirbti papildomų lėšų.

„Dalį pajamų galėtume gauti iš mažųjų paslaugų, mokslinių produktų pardavimo, konsultavimo ar komercinimo. Tačiau tai yra pakankamai komplikuotas ir, didžiąja dalimi priklausantis nuo MTEP skatinimo politikos, dalykas“, – DELFI teigė I. Adamonytė.

Vadyba – svarbiausia grandis

Iš esmės Lietuvos mokslininkai niekuo nenusileidžia užsienio specialistams ir rinkai gali pasiūlyti ne vieną inovatyvų sprendimą. Tačiau tam, kad iš mokslininko laboratorijos konkretus produktas persikeltų į rinką, reikia atlikti eilę procedūrų.

„Šioje sistemoje yra trys veikėjai: mokslininkas-kūrėjas, vadybininkas –informacijos valdytojas ir perdavėjas ir verslininkas-gamybininkas. Turint mokslininko sukurtą produktą iki verslo didžiausią darbą turi atlikti vadybininkas arba komercinimo specialistas. Tuomet prasideda įdomūs dalykai“, – sako I. Adamonytė. Beje, su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuvos slėniai.

„Norint produktą komercinti, reikia sukurti teisinę aplinką, kad būtų apsaugotos gamintojo ir kūrėjo teisės. Visame pasaulyje susiduriama su panašiomis problemomis. Teisininkai turės daug veiklos, patentuodami ir apsaugodami idėjas bei technologinius sprendimus.

Toliau seka vadybinė dalis. Niekas kitas taip gerai nepristatys produkto, kaip pats jį kūręs mokslininkas, tačiau mokslininkas turi kurti produktą, o vadybininkai jį pristatyti. Aš manau, kad produkto/paslaugos sėkmės garantas – profesionali vadybininkų grandis. Tai naujas reiškinys ir jis dar nėra gerai išvystytas“, – neslepia asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorė.

Tiesioginis mokslininko-verslininko ryšys lemia, kad ši sistema efektyviai veikia Lietuvoje, tuo tarpu, norint patekti į platesnes rinkas, neįmanoma apsieiti be vadybininko.

„Jis turi atrinkti informaciją, kuri tinkama komercinimui, ją išgryninti iki tokios formos, kuri būtų priimtina verslininkui. Tiesiog pasiūlyti ir atrinkti produktus, kurie reikalingi rinkai. Aišku, galvojama ne tik apie Lietuvos rinką – tai gali būti ir išorės rinkos, užsienio vartotojams įdomūs produktai. Tai nėra konkretus darbas ir garantuotas rezultatas – kaip rinka priims produktą prognozuoti sudėtinga“, – sako I. Adamonytė.

Pirmas tikslas – išsilaikyti

Į Lietuvos Slėnių infrastruktūrą buvo investuota milijonai eurų. I. Adamonytė sako, kad pirminis tikslas – išsilaikyti be reikšmingos išorinės pagalbos.

„Skamba utopiškai – slėnio atsipirkimas. Mokslinė veikla kuria progresą ir galimybes. Mes visi norime, kad atsipirktų, tačiau pirminis ir realus tikslas būtų išlaikyti infrastruktūrą, kuri tikrai nemenka. Jeigu užtikrinsime stabilų darbą, taikysime efektyvias personalo motyvavimo sistemas – tai būtų puikus sėkmės rodiklis.

Pradžiai. Vėliau, aš tikiu, išeisime į platesnes rinkas ir turėsime konkrečius rezultatus. Bet tam reikia sustiprinti visą sistemą“, – DELFI teigė asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorė.

Šių metų lapkričio pabaigoje bus atidarytas naujas Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras, kuriame taip pat įsikurs ir verslą pradedančios įmonės, verslo inkubatorius, technologinės laboratorijos. Tai padės sukoncentruoti ir vadybinę grandinės dalį.

„Šią vadybinę dalį mes vystome nuo pat Slėnio pradžios. Turime penkias inkubuojamas įmones, kurios laukia naujo pastato pridavimo. Jos veikia asociacijos administracijos patalpose – turi savo biurus ir vykdo konkrečias veiklas. Kol kas gyvename kukliai ir susispaudę. Naujame pastate numatyta 20 vietų. Jau veikianti mokslinių tyrimų infrastruktūra sudaro sąlygas naudotis ja tyrėjams iš užsienio ir taip pritraukti dirbti kartu, o verslo įmones reikia skatinti naudotis teikiamomis žinių ir technologijų perdavimo paslaugomis ir, kartu su mokslinių tyrimų institucijomis, vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus bei komercinti jų rezultatus“, – sako I. Adamonytė.

Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui.

2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...