captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: mažiausiai saugumu internete rūpinasi uždirbantys daugiausiai

Praradę budrumą internete galime pakliūti į spąstus ir prarasti asmens duomenis ar net pinigus. Dauguma interneto vartotojų neįvertina pavojų, kurie tyko lankantis nesaugiose interneto svetainėse arba naudojant nesaugias interneto naršykles, rašoma pranešime spaudai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Praradę budrumą internete galime pakliūti į spąstus ir prarasti asmens duomenis ar net pinigus. Dauguma interneto vartotojų neįvertina pavojų, kurie tyko lankantis nesaugiose interneto svetainėse arba naudojant nesaugias interneto naršykles, rašoma pranešime spaudai.

Kai kada nesaugu gali būti netgi naršyti mums įprastose, gerai žinomose interneto svetainėse, sako informacijos saugos paslaugas teikiančios bendrovės vadovas Tyrūnas Jokubauskas.

Nesaugumą kuria programišiai

„Pavojingos yra tiek kenkėjiškos interneto svetainės, tiek į įprastas svetaines įdiegti specialūs kodai ar kenkėjiškos programos. Kartais, mums net neįtariant, mūsų kompiuteryje paleidžiamos arba įdiegiamos programos, kurios gali rinkti informaciją, perimti naršymo sesijas, vykdyti kitokius kenkėjiškus veiksmus“, – pavojus įvertino „Synergy Consulting“ vadovas.

Kenkėjišką programą, pasak T. Jokubausko, galima įdiegti į kasdien žmonių lankomas interneto svetaines. Todėl naršydami įprastose svetainėse, lankytojai gali apkrėsti savo kompiuterius arba atskleisti asmeninę informaciją.

 Daugiau uždirbantys pavojų nebijo

Neseniai atliktas interneto vartotojų elgsenos tyrimas atskleidė, kad dauguma interneto vartotojų nesiima pagrindinių priemonių saugiam naršymui internete užtikrinti. Jie nepaiso daugelio nesaugias svetaines ženklinančių dalykų.

Tas pats tyrimas parodė, kad labiau išsilavinę žmonės (turintys aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą) mažiau rūpinasi svetainės saugumu, kai jiems dėl to kyla abejonių, nei turintys vidurinį, spec. vidurinį  ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą.

Gali būti, kad tiesioginiai finansiniai nuostoliai, patiriami dėl nesaugaus naršymo, perkant prekes ir paslaugas dažniausiai nėra dideli, galimi netekimai nėra labai reikšmingi, todėl aukštesnį išsislavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantis žmonės nesuka dėl to sau galvos. Tačiau galimas ir kitas variantas: aukštesnį išsislavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys žmonės gali labiau savimi pasitikėti ir manyti, kad jie pastebėtų nesaugius ženklus ir be papildomo patikrinimo, rašoma pranešime spaudai.

Aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (15 proc.) daugiausiai tikrina, ar svetainėje nurodyti kontaktiniai duomenys. Be to, daugiausia jų (10 proc.) nustato žymeklį ant svetainėje esančios nuorodos ir naršyklės apačioje patikrina, ar ši nuoroda tikra.

Daugiausia (daugiau nei 500 eurų per mėnesį) uždirbantys asmenys (3 proc.) rizikuoja ir mažiausiai tikrina, ar svetainės adrese nėra klaidų, papildomų žodžių, keistų simbolių.

Šį veiksmą atliekančių studentų ir moksleivių pasirodė gerokai daugiau (16 proc.), nei aukščiausio lygio vadovų ir darbuotojų (5 proc.).

Savo asmeninius duomenis labiausiai saugo smulkieji verslininkai: 11 proc. šių asmenų savo minėtus duomenis suveda tik tuo atveju, jei svetainės adresas prasideda https://.

Aukščiausio lygio vadovai mažiau saugo asmeninius duomenis (8 proc.). Mažiausiai į šią aplinkybę dėmesį kreipia bedarbiai.

Nežino, kaip tikrinti

Tyrimas parodė, kad žmonės nėra linkę saugiai naršyti internete, interneto svetainių saugumo tikrinimą įvardina kaip laiko gaišimą arba net nežino, kaip patikrinti svetainės saugumą.

Net 17 proc. apklausos dalyvių neatlieka jokio patikrinimo, nes nenori gaišti laiko, 12 proc. respondentų nežino, kaip patikrinti svetainės saugumą, o 18 proc. netgi nežino, kad reikėtų tai daryti.

Daugiau moterų (15 proc.) nei vyrų (9 proc.) nežino, kaip reikia patikrinti interneto svetainės saugumą.

Nežinantys, kad reikia patikrinti svetainę dėl saugumo, dažniau nurodė 36 metų ir vyresni respondentai. Nenorintys gaišti laiko svetainės tikrinimui dažniau teigė aukščiausio išsilavinimo atstovai bei didesnes nei vidutinės pajamas (per 500 Eur) turintys respondentai.

Net 92 proc. respondentų netikrina, ar svetainėje yra nurodyti kontaktiniai duomenys, 94 proc. – nepaiso, ar svetainės adrese yra klaidų, keistų simbolių, 95 proc. apklaustųjų nepasirūpina nustačius žymeklį ant svetainės nuorodos naršyklės lango apačioje pasitikrinti, ar nuoroda yra tikra.

Net 99 proc. respondentų niekada netikrina svetainės SSL sertifikatų, o 93 proc. jų savo asmeninę informaciją surašo neapsižiūrėję, ar svetainės adresas prasideda https://.

Reprezentatyvų gyventojų tyrimą „Synergy Consulting“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 18 – 75 metų amžiaus 1007 respondentai.

Kaip atpažinti pavojingą interneto svetainę

Svarbiausia – tikrinti svetainės adresą, nuorodas, duomenis, nurodytus svetainėje, rašoma „Synergy Consulting“ pranešime.

Įtarimą turėtų kelti svetainėje nenurodyti kontaktiniai duomenys (adresas, telefonai, el. pašto adresas ir kt.), įvairios klaidos jų nuorodose (papildomi žodžiai, keisti simboliai), iššokantys langai, reklamos, daugybė nuorodų vietoje informatyvaus turinio.

Papildomas saugiklis – naršyklės nuoroda, kurią paspaudus galima patikrinti svetainės sertifikatą ir sužinoti, kas jį išdavė. Lietuvoje toks patikimas sertifikato suteikėjas yra Lietuvos registrų centras.

Vartotojui patariama pasitikrinti, ar svetainės adresas toks, kokį jis surinko. Žmonės, surinkdami adresą, suklysta viena raide, ir tada patenka į svetainę, kuri atrodo taip, kaip ir originali, tačiau ji nėra tikroji.

Pajutę, kad patekome į kenkėjišką svetainę, turėtume tiesiog uždaryti naršyklę. „Jei kompiuteryje įdiegta antivirusinė programa, pavojus nedidelis. Jei tokia programa neįdiegta, pasirūpinkite ją įsigyti“, – ragina T. Jokubauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close