captcha

Jūsų klausimas priimtas

Už milijoninių mūrų Saulėtekyje daro eksperimentus, kuriančius fizikos ateitį

„Jau ne kartą girdėjau, kur mūsų pinigai? Kada grįš tos investicijos, kurias gauname iš valstybės? Galiu pasakyti atvirai, šiandien šiam lazeriui nėra tiesioginio pritaikymo. Tai fundamentiniam mokslui skirta įranga, su kuria nepašalinsi tatuiruočių, nepatrumpinsi plaukų bei nepripūsi padangų. Tačiau mokslo istorija yra parodžiusi, kad dauguma išradimų anksčiau ar vėliau randa savo pritaikymą. Šio lazerio dėka įžengsime į visiškai naujas fizikos tyrimų sritis“, – žada Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Didelio intensyvumo lazerių laboratorijos vedėjas Arūnas Varanavičius, ranka rodydamas į žalios spalvos laužyta gija einantį lazerį.
T.Vinicko (DELFI) nuotr.
T.Vinicko (DELFI) nuotr.

„Jau ne kartą girdėjau, kur mūsų pinigai? Kada grįš tos investicijos, kurias gauname iš valstybės? Galiu pasakyti atvirai, šiandien šiam lazeriui nėra tiesioginio pritaikymo. Tai fundamentiniam mokslui skirta įranga, su kuria nepašalinsi tatuiruočių, nepatrumpinsi plaukų bei nepripūsi padangų. Tačiau mokslo istorija yra parodžiusi, kad dauguma išradimų anksčiau ar vėliau randa savo pritaikymą. Šio lazerio dėka įžengsime į visiškai naujas fizikos tyrimų sritis“, – žada Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Didelio intensyvumo lazerių laboratorijos vedėjas Arūnas Varanavičius, ranka rodydamas į žalios spalvos laužyta gija einantį lazerį.

Esame miškingame sostinės Saulėtekio mikrorajone įsikūrusiame tarpnacionalinės prieigos lazerių komplekse „Naglis“, kur kuriami galingi, itin trumpų impulsų lazeriai, kuriuos perka Vengrijos, Prancūzijos, Čekijos lazerių centrai. Penkerius metus kurtas centras jau kainavo 12 mln. litų, dabar pradedami skinti šių investicijų vaisiai.

„Štai šis lazeris yra pats galingiausias Baltijos šalyse, o jo analogai rytų Europoje dar tik statomi. Tokių lazerių pasaulyje yra tik dešimtys. Kai jis pasieks numatytus parametrus, manau, galėsime žengti į naują lazerių vystymo sritį – atosekundžių fiziką“, – paaiškina A. Varanavičius.


A. Varanavičius, T. Vinicko (DELFI) nuotr.

Dar daugiau – šis lazeris padės skverbtis į materijos sandarą, atskleisti pirminių medžiagos veiksmų paslaptis. Tikimasi, kad vėliau taikomųjų tyrimų atstovai ras būdų, kaip jį pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Tikslas – geriausius išlaikyti Lietuvoje

Šioje dar naujoje laboratorijoje dirba jaunieji mokslininkai – tiek bakalauro, magistro, tiek doktorantūros studijų atstovai, vienijami to paties tikslo.

„Čia ateina žmonės, kuriuos jau traukia fizika, aukštosios technologijos. Dažniausiai jie būna degančiomis akimis, neretai jau turi sukaupę medalius iš įvairių olimpiadų, gerai išlaikę egzaminus. Tačiau čia dirbant vien talento neužtenka, reikia lieti prakaitą. Kartais griovį lengviau iškasti, nei čia atlikti eksperimentą“, – nusijuokia A. Varanavičius.

Laboratorijos vadovo teigimu, ne visi, kurie ateina į šią laboratoriją, pritampa iškart, tačiau baigę studijas jie yra paklausūs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai, pasak A. Varanavičiaus, yra ir laimė, ir grėsmė.

„Vienas mano doktorantų dirba dideliame europiniame mokslo centre. Jį patį susirado ir pakvietė dirbti. Tai nėra blogai, tačiau mūsų prioritetinė užduotis yra atrasti, kaip paskatinti šiuos jaunus žmones likti ir dirbti Lietuvoje. Reikia žmonių, kurie nebūtinai gyvena vien dabartimi ir kurie gali išaugti į laboratorijų vadovus, naujų sričių lyderius. Turime sudaryti sąlygas, kad darbas jiems būtų įdomus, o materialinis atlygis – pakankamas“, – teigė didelio intensyvumo lazerių ekspertas.

Vieniems lazeriai – tik švieselės, kitiems – menas

Prie lazerio palinkęs fizikos grupės magistrantas, 25-erių metų Rimantas Budriūnas. Laboratorijoje vaikinas sako ir dirbantis, ir leidžiantis laisvalaikį, kuriame susipina hobis, saviraiška ir, žinoma, mokslas.

„Man čia įdomu. Fizika mane traukė jau mokykloje, domėjausi moksline fantastika. Tiesa, įstojęs supratau, kad tikras mokslas yra daug fantastiškesnis. Man patinka tai, kad šiame darbe atrodo, kad viskas vyksta vienoje laboratorijoje, tačiau yra daug darbo krypčių, kurios jungiasi bendram tikslui – tai ir programavimas, mechaninė inžinerija, gilus fizikinis suvokimas. Tai, kas čia vyksta, yra sankirtoje tarp mokslo ir aukštojo lygio technologijų“, – teigė R. Budriūnas.

Vaikino teigimu, laboratorijoje nederėtų apsigauti. Čia esą pakanka ir romantikos, ir jaudulio.

„Yra džiugus jausmas, kai žinai, kad prašalaitis, atėjęs į laboratoriją, mato švieseles, o žmogus, kuris supranta daugiau, įžvelgia tam tikrą meną, šviesos darinius, kuriuos sukurti yra labai sunku, kurie yra visiškai nenatūralūs. Juk šviesa nemėgsta taip elgtis, bet mes mokame jos gražiai paprašyti.

Patinka žinoti, kad mes gainiojame šviesos blynelius, kurie yra plonesni už žmogaus plauką, ir kartu nešasi savyje galią, prilygstančią atominėms elektrinėms ir daugiau. Tiesa, ši galia trunka labai trumpai, tačiau tą akimirką, kai medžiagą veikia lazerio impulsas, ji kenčia neįsivaizduojamus dalykus. Galiausiai, niekada nežinai, kas bus toliau“, – šypteli pašnekovas.

Tačiau paklaustas, ar po magistro studijų vaikinas ketina karjerą tęsti Lietuvoje, R. Budriūnas tik pagūžčioja pečiais.

„Žinau tai, kad po magistro tikrai tęsiu doktorantūros studijas. Planuoju porą stažuočių Europoje ir ne tik. Manau, kad visiškai nuo Lietuvos nenutolsiu, tačiau jei savo tyrimų eigoje užčiuopsiu gerą verslo idėją, tikrai nepasibodėsiu bent jau pamėginti ją realizuoti. Jei ne, ir toliau tęsiu mokslinę karjerą“, – tikino magistrantas.

Didesnės investicijos – didesnė grąža

Svarstoma, kad jaunuosius talentas Lietuvoje galėtų išlaikyti didesnė mokslo ir verslo sinergija bei iš to kylančios galimybės. Šalies premjeras Algirdas Butkevičius ne kartą pabrėžė, kad šioje srityje dar tik žengiame pirmuosius žingsnius, trūksta produktyvaus dialogo.

A. Varanavičiaus teigimu, glaudų mokslo ir verslo bendradarbiavimą įrodo tai, kad dvi pažangiausios Lietuvos lazerių firmos neseniai laimėjo didelį konkursą ir Lietuvoje kuriamą trumpų impulsų lazerį diegs Čekijoje.

„Dauguma šių bei kitų lazerių įmonių vadovų yra šios katedros absolventai. Kadangi visi esame pažįstami, kolegos, tad dalinamės aplink sklandančiomis idėjomis ir stengiamės vieni kitiems padėti. Yra tam tikrų problemų – suderinti švietimo, mokslo institucijų atstovų interesus su gamybininkų.

Čia iškyla problema, ką turime tirti – ar siekti greitų produktų, kuriuos įmonės galėtų iškart įtraukti į savo gamybinius planus ir pardavinėti, gauti pelną, ar ilgalaikių rezultatų. Mums, universitetams keliami pastarieji tikslai – išmokyti jaunus žmones. Diegti vien siaurus, įmones tenkinančius sprendimus, manau, yra netikslinga. Vilniaus universitetas turi išugdyti plataus akiračio jaunus žmones, kurie galėtų bet kur nuėję sėkmingai įsijungti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Inovacija – brangus malonumas, mat ne kiekvienas bandymas baigiasi taip, kaip tikėtasi. Be to, yra daug gretutinių išlaidų, kurių niekas nenori prisiimti.

„Turime lazerį, tačiau norint jį palaikyti, pakeisti sugedusias dalis, apsirūpinti naujais elementais, kurie galėtų jį pagerinti, iškyla tam tikros problemos – pinigų tam nenumatyta. Iš pradžių mums davė pinigų, mes kažką sukūrėme, visi paplojo, tačiau kaip padaryti, kad visa tai veiktų, čia jau brangi problema, kuri gula ant mūsų pečių“, – sakė A. Varanavičius, pridurdamas, kad skirti daugiau pinigų moksliniams tyrimams turėtų motyvuoti tai, kad jie neša Lietuvai ne tik garbę, bet, akivaizdu, ir pinigus. Kuo daugiau investicijų, tuo didesnė ir grąža.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...