captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai stebi rečiausią kosminį įvykį

Milijardus kartų už Saulę didesnės juodosios skylės – bene daugiausiai mįslių mokslininkams keliantys objektai kosmose. O tokių milžinių susijungimas – astronomams ypač įdomus reiškinys.
Dviejų juodųjų skylių susijungimas. NASA ir AFP/Scanpix nuotr.
Dviejų juodųjų skylių susijungimas. NASA ir AFP/Scanpix nuotr.

Milijardus kartų už Saulę didesnės juodosios skylės – bene daugiausiai mįslių mokslininkams keliantys objektai kosmose. O tokių milžinių susijungimas – astronomams ypač įdomus reiškinys.

Manoma, kad kiekvienos galaktikos centre tūno juodoji skylė, taip pat ir mūsiškiame Paukščių Take. Kartais dvi galaktikos pernelyg suartėja ir susijungia. Tokį reiškinį ir užfiksavo Merilendo universiteto astronomai, kurie mano, kad susijungusių galaktikų juodosios skylės įsisuko į gravitacinį „šokį“.

Apie tai byloja neįprastas pulsuojantis kvazaras, kuris buvo aptiktas po galaktikų susijungimo, rašo Iflscience.com. Kvazarais vadinami aktyvūs galaktikos branduoliai, kurių spinduliavimo energijos šaltinis yra medžiagos akrecija į juodąją bedugnę (juodosios skylės, dėl milžiniškos masės ir traukos, ryja visa, kas pasitaiko jų kelyje). Kokiu būdu jie susidaro ir kodėl kvazarai egzistavo tik ankstyvuoju Visatos plėtimosi laikotarpiu (artimiausias kvazaras yra už 2 mlrd. šviesmečių), mokslininkai nežino.

Jų dėmesį patraukęs kvazaras PSO J334.2028+01.4075 šviesėja ir tamsėja tarsi blyksinti lempa, tačiau jo periodas siekia ne kelias sekundes, o 542 Žemės dienas (tiek laiko trunka vienas „žybsnis“). Manoma, kad šio kvazaro „namai“ yra 10 mlrd. kartų už Saulę sunkesnė dvinarė juodoji skylė.

Kitaip sakant, tai yra dvi viena aplink kitą besisukančios juodosios skylės. Tolimesni šio objekto stebėjimai mokslininkams gali suteikti vertingų žinių apie juodųjų skylių susijungimus. Teoriniai modeliai nesugeba paaiškinti, kaip turėtų atrodyti toks kosminis įvykis.

Merilendo universiteto baigiamojo kurso studentė ir tyrimo autorė Tingting Liu teigė: „Kompaktiškos dvinarės juodosios skylės-kandidatės atradimas padės geriau suprasti menkai ištirtus galutinius supermasyvių juodųjų skylių susijungimo etapus.“

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...