captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nauja procesoriaus architektūra gali padėti pamatus kvantiniams kompiuteriams

Teoriškai kvantiniai kompiuteriai gali simuliuoti molekulių susidūrimus tokiu lygiu, kuris viršija ir pačių galingiausių šių dienų superkompiuterių galimybes. Tokios simuliacijos gali visiškai pakeisti chemiją, biologiją ir medžiagų mokslą, tačiau iki šiol galimybės kurti kvantinius kompiuterius buvo ribotos, nes nepavyko padidinti kvantinių bitų skaičiaus, arba kubitų, kurie koduoja saugo ir pasiekia didelius duomenų kiekius.
Vyras dirba kompiuteriu. Reuters/Scanpix nuotr.
Vyras dirba kompiuteriu. Reuters/Scanpix nuotr.

Teoriškai kvantiniai kompiuteriai gali simuliuoti molekulių susidūrimus tokiu lygiu, kuris viršija ir pačių galingiausių šių dienų superkompiuterių galimybes. Tokios simuliacijos gali visiškai pakeisti chemiją, biologiją ir medžiagų mokslą, tačiau iki šiol galimybės kurti kvantinius kompiuterius buvo ribotos, nes nepavyko padidinti kvantinių bitų skaičiaus, arba kubitų, kurie koduoja saugo ir pasiekia didelius duomenų kiekius.

Tyrime, išspausdintame „Journal of Applied Physics“, grupė mokslininkų iš Gruzijos technologinių tyrimų instituto ir organizacijos „Honeywell International“ pademonstravo įrenginį, kuris leidžia į procesorių sudėti daugiau elektrodų. Tai labai svarbus žingsnis, kuris gali padėti padidinti kubitų tankį ir mus priartinti prie kvantinių kompiuterių, kurie galėtų imituoti molekules, rašo Phys.org.

„Tam, kad parašytume kvantinę būseną sistemos, kuri turi tik 300 kubitų, jums reikėtų 2 300 skaičiaus (dvejetas pakeltas tris šimtus kartų) – maždaug tokio skaičiaus, kiek protonų yra mums žinomoje Visatoje. Taigi joks Mūro dėsnio mažinimas niekada neleistų įprastiniam kompiuteriui apdoroti tiek daug skaičių, – sakė vyriausiasis tyrimo vadovas Nicholas Guise`as. – Todėl neįmanoma sumodeliuoti ir kukliausio dydžio kvantinės sistemos, jau nekalbant apie ką nors panašaus į sudėtingesnių molekulių sudėtį. Nebent tam sukurtume kvantinį kompiuterį.“

Įprastiniai kompiuteriai naudoja klasikinius informacijos bitus, o kvantiniai – kvantinius arba kubitus, kuriuose kaupia informaciją. Klasikiniai kompiuteriai sistemoje naudoja 0 arba 1, tačiau kubitai, kurie išnaudoja keistą kvantinę savybę, vadinamą superpozicija, gali tuo pat metu būti ir 0, ir 1, leisdami užkoduoti kur kas daugiau informacijos.

Kadangi kubitai vieni su kitais gali santykiauti taip, kaip negali klasikiniai bitai, jie leidžia atlikti naujus, lygiagrečius skaičiavimus, tačiau tik tuo atveju, jei daug kubitų tuo metu gali būti pagaminti ir sukontroliuojami.
Nauji iššūkiai gerokai paspartino technologijos plėtrą, panašiai kaip judėjimas nuo pirmųjų tranzistorių iki pirmųjų kompiuterių.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...