captcha

Jūsų klausimas priimtas

Glaukoma: kaip išsaugoti regėjimą

Akys daugeliui mūsų yra svarbiausias darbo ir bendravimo instrumentas. Mobiliųjų išmaniųjų įrenginių ir turinio jiems kūrėjai gundo mus vis daugiau laiko praleisti, įsikniaubus į ekranus, užuot stebėjus pasaulį tiesiogiai. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl visame pasaulyje sparčiai daugėja akiniuotų žmonių. Štai kodėl tokie svarbūs yra nauji akių ligų diagnostikos metodai, kuriami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto oftalmologų kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Akys daugeliui mūsų yra svarbiausias darbo ir bendravimo instrumentas. Mobiliųjų išmaniųjų įrenginių ir turinio jiems kūrėjai gundo mus vis daugiau laiko praleisti, įsikniaubus į ekranus, užuot stebėjus pasaulį tiesiogiai. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl visame pasaulyje sparčiai daugėja akiniuotų žmonių. Štai kodėl tokie svarbūs yra nauji akių ligų diagnostikos metodai, kuriami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto oftalmologų kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

„95 procentai informacijos mus pasiekia per akis. Dėl to ypač pavojingos tos akių ligos, kurios yra lėtinės, neduoda jokio ženklo iš anksto, tačiau klastingai atima regėjimą. Viena iš tokių ligų yra glaukoma“, – sako gydytoja oftalmologė prof. Ingrida Janulevičienė.

Sunkiai nustatoma

Beveik devynis dešimtadalius glaukomos atvejų sudaro vadinamoji lėtinė atviro kampo glaukoma – progresuojanti regos nervo liga, kuria susirgus siaurėja akiplotis, tampa sunku orientuotis aplinkoje.

Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse skirtingu greičiu. Todėl žiūrint abiem akimis atrodo, kad regėjimas geras. Liga pažeidžia regos nervą, tinklainės nervines ląsteles. Šiuolaikinė medicina išgydyti glaukomos sukelto aklumo dar negali. Vienintelis būdas nustatyti šią ligą – profilaktiniai akių tyrimai.

„Glaukoma – regos nervo liga. Pamažu žūsta nervinės ląstelės. O nervinės ląstelės žūsta ir normaliomis sąlygomis. Žmogui senstant nervinių ląstelių mažėja. Tačiau glaukomos atveju nervinių ląstelių žuvimas labai pagreitėja. Ir tų ląstelių iki gyvenimo pabaigos pritrūkstama“, – LRT Televizijos laidai „Mokslo ekspresas“ sako I. Janulevičienė.

Oftalmologai šį nervinių ląstelių nykimo procesą vertina, matuodami akispūdį, apžiūrinėdami regos nervą ir įvertindami akiplotį. Oftalmoskopija – tai regos nervo apžiūra. Šiuo metodu įvertinti nervinio audinio pokyčių dinamiką gana sudėtinga. Todėl ją papildo regos nervo tomografija, kurios metu plokščias regos nervo vaizdas perkeliamas į 3D formatą. Taip gaunamas mikronų tikslumu įvertintas nervinio audinio storis ir pažeidimo dydis.

„Be to, programa atlieka statistinę analizę, kuri parodo, kiek skiriasi paciento nervas, palyginus su statistiškai sveiko asmens nervu. Tai mums padeda diagnozuoti, nors būtina ir duomenų interpretacija, kurią atlieka gydytojas“, – tikina I. Janulevičienė.

Sveikas žmogus sendamas praranda apie penkis tūkstančius tinklaInės ganglijinių ląstelių per metus, o sergantis glaukoma – penkis ar net dešimt kartų daugiau. Jeigu stebint regos nervą matyti, kad nervinių ląstelių mažėja, o akiplotyje ryškėja defektai, galima teigti, kad pakitimai būdingi glaukomai.

Tačiau ar pacientas tikrai ja serga, nustatoma tik įvertinus visus rizikos veiksnius. Vienas žinomiausių yra akispūdis. Jeigu jis didelis, glaukomos rizika išauga. Tačiau ne visada. Kartais akių spaudimas gali būti didelis, o glaukomos nėra. Vadinasi, tai akių hipertenzija. Ligą pastebėti itin sunku tuomet, kai vystosi ypač klastinga – normalaus akių spaudimo glaukoma. Ją lemia individualus regos nervo jautrumas, akies kraujotakos sutrikimai ir pan. Bet ir tai ne viskas. Mokslininkai atkreipė dėmesį į papildomą požymį, kuris gali padėti nustatyti šią ligą.

„Ne tik kraujotaka yra svarbi, bet ir smegenų skysčio slėgis. Iš vienos pusės regos nervą veikia akių spaudimas, o iš kitos – smegenų skysčio spaudimas. Tas slėgių pasikeitimas, balanso sutrikimas suspaudžia nervinį audinį dar labiau, negu mes galvojome anksčiau“, – teigia I. Janulevičienė.

Glaukoma yra paveldima. Tačiau bloga genetika nebūtinai yra nuosprendis. Vis daugiau įtakos mūsų sveikatai ir regėjimui turi gyvenimo būdas. Tai patvirtina ir personalizuotos medicinos specialistai.

„Pastebėta, kad juodaodžių glaukoma žymiai agresyvesnė. Ji progresuoja greičiau ir pacientai greičiau apanka, palyginus su baltąja rase. Gali būti, kad tai susiję su jų gyvenimo būdu, išsilavinimu. Tačiau dažniausiai lemia požiūris. Jeigu žmogus nesirūpina savo sveikata, nesilaiko gydymo režimo, liga progresuoja sparčiau“, – tvirtina I. Janulevičienė.

Ieško vienos ligos – nustato kitą

Lėtinių akių ligų grupė yra gausi. Didįjį šių ligų ketvertą sudaro katarakta, glaukoma, Amžinė geltonosios dėmės degeneracija ir diabetinė retinopatija. Būtent joms tenka didžiausia akių susirgimų dalis. Tačiau labiausiai paplitęs sutrikimas – akių išsausėjimas. Tuo skundžiasi kas antras į akių gydytoją besikreipiantis pacientas.

„Paprastai ta problema išsisprendžia lengvai. Pasitenkinama dirbtinėmis ašaromis, diskomfortas sumažėja“, – teigia I. Janulevičienė.

Tačiau dažniausiai pacientams, patenkantiems pas gydytoją dėl sausėjančių akių, diagnozuojamos kur kas grėsmingesnės ligos. Jiems prireikia išsamesnių tyrimų. Visame pasaulyje minėtų ligų skaičius auga. Tai susiję su augančiu gyvenimo tempu, užteršta aplinka, būtinybe apdoroti kuo daugiau informacijos akimis ir nuolat mus lydinčia įtampa.

„Paleidžiamoji dalis daugeliui, ypač lėtinių akių ligų tikrai yra stresas. Bloga mityba, saulės aktyvumas, pervargimas, didelis darbo laikas prie kompiuterio. Taip akys nuvarginamos. Padirbus prie kompiuterio, po to imamos planšetės, žiūrimas televizorius. Tai pernelyg apkrauna regėjimą“, – tikina I. Janulevičienė.

Tikėtis, kad situacija keisis į gerąją pusę, būtų naivu. Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja ir amžinių lėtinių akių ligų. Tad belieka kliautis medicinos pažanga ir savęs priežiūra. Medikai jau sugeba patikimai įvertinti grėsmes regėjimui, tačiau norint užkirsti kelią būsimoms senatvinėms ligoms, būtina pasirinkti tinkamą darbo ir poilsio režimą, teisingai maitintis, vengti tiesioginių saulės spindulių, laiku koreguoti kraujospūdį bei padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

Kiekvienas akių gydytojas patikrins regos aštrumą, pamatuos akispūdį, apžiūrės regos nervą ir tinklainę, tačiau apžiūros duomenų interpretacija sudėtinga.

„Pavyzdžiui, akispūdis svyruoja paros bėgyje. Jis gali būti normalus, o anksti ryte gali būti padidėjęs. Regos nervas kartais iš karto atrodo įtartinas, o kartais pats regos nervas yra didelis. Daug blogiau, jeigu regos nervas mažas. Mes prarandame šį žymenį, nes pakitimai būna labai nežymūs ir žiūrint į regos nervą atrodo, kad viskas yra gerai“, – sako I. Janulevičienė.

Akipločio (tai yra, kiek matome į šonus) tyrimas yra svarbus kriterijus, pagal kurį vertiname glaukomos ligos eigą. Jeigu pacientas daro klaidas – sukioja galvą ir akis apžiūros metu, tyrimas neduos naudos. Todėl akių specialistai dažnai negali pateikti vienareikšmio atsakymo. Tenka toliau stebėti pacientą, nes patikimiausias glaukomos kriterijus yra laikas.

Tikimasi supaprastinti diagnostinį procesą

Naujų žymenų paieškos tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Sėkmė medikus aplankė suvienijus Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų mokslininkų pajėgas. Taip gimė Europos Sąjungos Socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę finansuojamas projektas „Įrodymais pagrįstų glaukomos diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimas, taikant novatorišką neinvazinį intrakranijinio spaudimo bei akių kraujotakos rodiklių matavimą“.

„Apie tai, kad glaukomai gali turėti įtakos galvos smegenų skysčio slėgio spaudimas, tarp medikų buvo kalbama jau ne vieną dešimtmetį“, – tvirtina I. Janulevičienė.

Iki šiol intrakranijinio slėgio „auksiniais“ matavimo standartais laikomos rizikingos invazinės procedūros, susijusios su infekcijų ir kraujavimų pavojumi. Deja, niekas nesiryžtų akių pacientą siųsti pas neurologą ar neurochirurgą ieškoti rizikos veiksnių.

„Mums pasisekė, jog KTU mokslininkai sugebėjo sugalvoti, kaip išmatuoti galvos smegenų skysčio slėgį neinvaziniu būdu. Remdamiesi elementaria taisykle – kaip matuojamas kraujo spaudimas, jie tą taisyklę perkėlė į akies kraujagyslę ir, matuodami kraujotakos greitį akinėje kraujagyslėje, jie tiksliai išmatuoja galvos smegenų skysčio slėgį“, – tikina I. Janulevičienė.

KTU prieš kelerius metus mokslininkai sukūrė ir užpatentavo prietaisą, leidžiantį realiu laiku ir tiksliai išmatuoti sveiko arba traumą patyrusio žmogaus galvospūdį.

Akies arterija atsišakoja nuo gan stambaus kraujo indo. Ji apgaubta smegenų skysčio. Tai hidrostatinė sistema. Kraujo tekėjimo greitis šioje kraujagyslėje kinta, kai ji suspaudžiama. Kuo didesnė trauma, tuo labiau sumažėja smegenų spaudžiamos kraujagyslės spindis ir kraujo tekėjimo greitis išauga. Prietaisas lygina kraujo tekėjimo greičio pokytį kraujagyslėje ir taip padeda įvertinti traumos dydį. Iš esmės tai yra dviejų gylių ultragarsinis kraujo greičio matavimo įrenginys. Šis doplerinis matuoklis pakeičia stetoskopą, naudojamą kraujospūdžiui matuoti. Akių klinikų medikai šiuo aparatu ištyrė pacientus, kuriems diagnozuotos skirtingos glaukomos.

„Tyrėme normalaus spaudimo glaukoma sergančius pacientus, aukšto spaudimo glaukoma sergančius bei sveikus asmenis pagal amžių, lytį. Norėjome pažiūrėti, koks iš tikrųjų yra sveikų asmenų smegenų skysčio slėgis“, – aiškina I. Janulevičienė.

Iki šiol naudojamus regos nervo, akipločio ir akispūdžio matavimus papildę galvospūdžio tyrimais, mokslininkai aptiko tai, ko tikėjosi. Normalaus spaudimo glaukoma sergančių pacientų galvospūdis yra žemas, o slėgių skirtumas tarp akispūdžio ir galvospūdžio yra didelis, todėl dažnai matomas sparčiai progresuojantis regos nervo pažeidimas.

„Vadinasi, nervą iš vienos pusės traiško akispūdis, o iš kitos – galvos smegenų skysčio slėgis. Tai paaiškina, kodėl glaukoma taip paūmėja, esant normaliam akių spaudimui. Kraujotakos sutrikimai ir kraujosrūvos ant regos nervo yra žymiai dažnesni tada, kai sergama normalaus spaudimo glaukoma“, – aiškina I. Janulevičienė.

Šiuo metu tyrimai tęsiami, o medikai jau svarsto, kaip šį efektyvų metodą panaudoti praktiškai. Kol kas jį įdiegti būtų sudėtinga, nes jis brangus ir tebėra pritaikytas moksliniams tyrimams. Tikimasi, kad ateityje galvospūdžio matavimai bus paprastesni, o jo parametrus bus galima vertinti kaip glaukomos žymenį.

„Mūsų tikslas – pritaikyti matematinius modeliavimo metodus, kad bet kuris akių gydytojas galėtų, remdamasis šiais matavimais, kuo tiksliau diagnozuoti glaukomos eigą“, – sako I. Janulevičienė.

Esant glaukomos susirgimo rizikai, pacientai kontrolinei apžiūrai kviečiami po metų arba po kelių mėnesių. Naujasis metodas leistų tiksliau įvertinti ligos vystymosi tendenciją. Nustatyti, kurie pacientai yra labiau pažeidžiami ir jiems reikia daugiau dėmesio.

2013metų Pasaulio glaukomos kongrese ir šių metų Amerikos regos ir tyrimų asociacijos suvažiavime LSMU medikai už šiuos darbus jau pelnė specialius apdovanojimus. O viskas prasidėjo mokslų sandūroje, kai KTU telematikos laboratorijos specialistai pasiūlė išbandyti savo sukurtą metodiką, kuria jau domisi JAV kariuomenė, karinės oro pajėgos, NASA ir tūkstančiai ligoninių Amerikoje, Europoje, Japonijoje.

„Mūsų tikslas – kad galvos smegenų skysčio slėgio įvertinimas taptų biožymeniu glaukomai. Tai labia svarbu, nes net ir genetiniai tyrimai nėra patikimas glaukomos biožymuo“, – tvirtina I. Janulevičienė.

Glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi, nes tai sudėtinga liga. Kadangi kol kas neįmanoma išsaugoti žūstančių nervų ląstelių, stengiamasi atrasti kuo tikslesnius ir jautresnius rizikos veiksnius.

Kuo anksčiau ir tiksliau medikai juos įvertins, tuo daugiau vilčių, kad daugeliui pacientų pavyks išsaugoti regėjimą. O jo mums visiems dar prireiks, nes pagundų asortimentas auga.

Laidą „Mokslo ekspresas“ per LRT Televiziją žiūrėkite šeštadieniais, 11:40 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Mokslas ir IT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...