captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl maistas meniu nuotraukose atrodo gardesnis?

Gebant pasinaudoti šviesa, maistą galima gražiai nufotografuoti ir mobiliuoju telefonu ar kompaktiniu fotoaparatu, mėgstantiems dalintis maisto nuotraukomis socialiniuose tinkluose pataria fotografas Robertas Daskevičius. Jo teigimu, tai gali būti priežastis, kodėl meniu nuotraukose maistas atrodo gardžiau, nors jis niekuo nesiskiria nuo atneštojo klientui.
R. Daskevičiaus nuotr.
R. Daskevičiaus nuotr.

Gebant pasinaudoti šviesa, maistą galima gražiai nufotografuoti ir mobiliuoju telefonu ar kompaktiniu fotoaparatu, mėgstantiems dalintis maisto nuotraukomis socialiniuose tinkluose pataria fotografas Robertas Daskevičius. Jo teigimu, tai gali būti priežastis, kodėl meniu nuotraukose maistas atrodo gardžiau, nors jis niekuo nesiskiria nuo atneštojo klientui.

„Vis dėlto stengiesi daryti nuotraukas atsižvelgdamas į tai, kokį patiekalą klientas iš tikrųjų gaus. Visi pamiršta, kad, jeigu fotografuoji didelio tinklo restorano patiekalus, tai juos dažniausiai daro vienas šefas, kuris tą patiekalą ir sukūrė. Jeigu tą patį patiekalą gamins kitas žmogus, nors jis irgi geras šefas, vis tiek padarys truputį kitaip. Gamindami maistą fotografijoms, naudojame tuos pačius ingredientus, kurie naudojami įprastai. Nufotografuotas maistas suvalgomas. Niekas nėra pritepta, pripurkšta ar papildomai padaryta“, – tikina R. Daskevičius ir tvirtina, kad gražiai nufotografuoti galima ir vėdarus.

– Neseniai Jūsų fotografijos studijos „Facebook“ paskyroje atsirado įrašas, kad kulinarijos „Oskarais“ vadinamuose kulinarijos knygų apdovanojimuose „Gourmand World Cookbook Awards“, kategorijoje „Geriausia fotografijos knyga“, patekote tarp penkių geriausių. Gal galėtumėte paaiškinti, koks tai konkursas, kiek jame būna dalyvių?

– Tikrai tiksliai nepasakysiu, kiek jame dalyvauja dalyvių, bet jų išties daug. Šiemet, man atrodo, knygas siuntė iš daugiau kaip 200 valstybių. Labai džiugu, kad [tarp dalyvių – LRT.lt] pamačiau ir kitų lietuvių darbus. Prieš tai dvejus metus iš eilės dalyvavo tik mūsų komanda.

– Turite omenyje „Virtuvės mitų griovėjus“ (VMG)?

– Taip. Labai džiugu, kad atsirado ir kitų, norinčių išmėginti savo jėgas, galbūt pasižiūrėti, ar jie eina teisinga linkme. Kiek žinau, užpernai konkurse dalyvavo 8 tūkst. knygų. Tai – išties didelė auditorija, didelis konkursas. Manau, vienas didžiausių pasaulyje.

– 2013 m. su VMG komanda pirmą kartą skridote į konkursą su knyga „7 ingredientai“. Buvo skirtos dvi nominacijos. Geriausios Rytų Europos kulinarinės knygos kategorijoje laimėjote sidabrą. Kaip atsiduriate tuose konkursuose?

– Šiame konkurse išties atsiradau netikėtai. Pats daug dirbu ir visą savo laisvą laiką atiduodu darbui. (Daug kas man sako – kodėl nededi nuotraukų į „Facebook“? Aš tiesiog neturiu laiko). Dėl atsiradimo konkurse galbūt reikėtų daugiau padėkoti VMG komandai, nes jiems atėjo laiškas, kurio jie neištrynė, o į jį atsakė. Taip patekome į konkursą.

– LRT Radijo klausytojas domisi, kokią aparatūrą – ar analoginę, ar skaitmeninę – naudojate? Jis pasakoja pats turintis pilno kadro skaitmeninį fotoaparatą, kurio daromų nuotraukų kokybe yra nusivylęs. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

– Dažnas klausimas. Vieno atsakymo neturiu. Mano darbe būtų neįmanoma dirbti su analogine aparatūra, nes nespėčiau nieko padaryti. Skaitmeninė įranga tiesiog pakeitė maisto fotografiją. Tai turbūt buvo kertinis lūžis.

– Dėl kokių priežasčių?

– Atsirado pigesnė, greitesnė spalvota fotografija. Gali iš karto matyti –nufotografuoji, ekrane matai, kad kažkas ne taip. Ypač jeigu tai susiję su kompozicijomis, iš karto matome, ką galime pakeisti, kur galime patraukti. Dirbti su analogine aparatūra būtų labai sudėtinga.

Be to, dažniausiai naudojamas dirbtinis apšvietimas, nes esi nežinia kur – kartais rūsy, kartais ceche, kur be galo sudėtinga gauti natūralios šviesos. Dirbant su blykstėmis, tai [skaitmeninis fotoaparatas – LRT.lt] irgi yra nepakeičiamas dalykas. Tiesiog gerokai paprasčiau dirbti.

– Rodos, fotografijose yra daug režisūros: krintančios daržovės, šviežios uogos, tyškantys gėrimai... Kaip pavyksta padaryti tokius, sakyčiau, fokusus?

– Viskas priklauso nuo įrangos. Žinoma, daug ką šiais laikais galima padaryti su kompiuteriu, bet stengiuosi padaryti tai, kas būtų tikra. Dažnai mėtome, daužome – bandome užfiksuoti tikrą judesį, o ne dirbtinį.

Grįžtant prie to, kodėl neišeina geros nuotraukos, tai – dažnas klausimas. Manęs dažnai klausia – kokį nusipirkti fotoaparatą, kad būtų geros nuotraukos? Atsakau – kokią nusipirkti keptuvę, kad maistas būtų skanus?

Visa ko pagrindas – šviesa. Kiek bepirktume įrangos arba su kokia geriausia įranga bevaikščiotume, vis tiek turi būti šviesa ir supratimas, kur ji yra, kaip ją panaudoti; jeigu kalbame apie patiekalą, kur jį padėti, koks bus rakursas. Patiekalas gali radikaliai pasikeisti, netgi fotografuojant su tuo pačiu mobiliuoju telefonu ar paprastu kompaktiniu fotoaparatu.

– Ar sudėtingiau fotografuoti žmogų, ar maistą?

– Iš tiesų abu fotografuoti sudėtinga. Maistas tau nepasakys, kad jis negražus arba kad jis ne taip atrodo, nes jis negali kalbėti. Žinoma, už jo stovi krūva užsakovų ir žmonių, suprantančių, kaip visa tai turėtų atrodyti. Galų gale, stovi pats šefas, kuris sako, kad jam kažko nesimato ar kažkas nepatinka. Fotografuojant žmogų, žinoma, visada reikia įtikti, kad jis būtų gražus. Svarbiausia – gražus pats sau, o ne kitiems.

– Ar yra paprastų patarimų, kaip nufotografuoti? Pavyzdžiui, valgai skanią picą Italijoje ir nori į „Facebook“ socialinį tinklą įdėti picos nuotrauką. Visaip fotografuoji ir ji nuotraukoje – neskani.

– Tai gal neskani ir yra?

– Bet valgyti skanu.

– Kaip ir minėjau, reikia turėti labai didelį šviesos šaltinį. Jeigu sėdite kavinėje, kurioje dar yra papildomas apšvietimas (dažniausiai – ant stalų, o ne virš stalo), reikia vengti tokios vietos. Reikia atsisėsti ten, kur yra kiek įmanoma daugiau šviesos iš lauko. Galima bandyti ieškoti tokios vietos pačiame lauke. Vieta turi būti ne tiesiai ant saulės, po skėtuku, bet kad gautumėte šviesos. Ten tikrai gausite geras nuotraukas. Galėsite nustebinti savo draugus. Lygiai taip pat, kai nuvažiuojate prie jūros – šviesos yra daug, ji atspindi ir su beveik bet kokiu fotoaparatu jūs gaunate labai geras nuotraukas.

– Ar nesulaukiate priekaištų, kad patiekalai nuotraukose yra daug gražesni negu natūroje?

– Aš – ne (juokiasi). Kalbant apie restoranus, tai, be abejo, jie sulaukia. Vis dėlto stengiesi daryti nuotraukas atsižvelgdamas į tai, kokį patiekalą klientas iš tikrųjų gaus. Visi pamiršta, kad, jeigu fotografuoji didelio tinklo restorano patiekalus, tai juos dažniausiai daro vienas šefas, kuris tą patiekalą ir sukūrė. Jeigu tą patį patiekalą gamins kitas žmogus, nors jis irgi geras šefas, vis tiek padarys truputį kitaip. Gamindami maistą fotografijoms, naudojame tuos pačius ingredientus, kurie naudojami įprastai. Nufotografuotas maistas suvalgomas. Niekas nėra pritepta, pripurkšta ar papildomai padaryta.

– Tai neryškinate spalvų?

– Spalvos priklauso nuo to, kokio stiliaus nori užsakovas.

– LRT Radijo klausytoja domisi, ar galima viską gražiai nufotografuoti, pavyzdžiui, vėdarus?

– Žinoma, kodėl gi ne? Tinkamas kampas, rakursas, šviesos kiekis... Jeigu tektų fotografuoti tokį dalyką, galėtų atsirasti papildomi aksesuarai, kurie suteiktų papildomą skonį arba kažką paslėptų. Su viskuo galima pažaisti, nukreipti žvilgsnį į detales.

– Kiek laiko užtrunka įamžinti vieną patiekalą?

– Patiekalas patiekalui nelygus. Su pasiruošimu, jeigu kalbame apie reklaminę fotosesiją, tai užtrunka 1–2 valandas. Kartais užtrunka ir visą dieną. Atrodo, tai – vienas kadras, bet praleidi visą dieną, nes reikalingas labai didelis pasiruošimas: reikia pagrindo, dar kažką pasigaminti, nudažyti ir t. t.

– Žmogų, jei jis prakaituoja, galima pagrimuoti. Ar būna su patiekalais, kad matosi, jog jau stovi kurį laiką, o ne ką tik iš puodo ištraukti?

– Tokiam patiekalui jau viskas. Ne visiems patiekalams galima kažką padaryti. Dažniausiai, jeigu pasidarei kompozicija ir matai, kad maistas susitraukė, akivaizdžiai susmego ar pan., tiesiog padarai naują ir fotografuoji pakeitęs patiekalą.

– Tai daug prisivalgote?

– Būna. Ir skaniai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...