captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pusryčių nauda: neleis nutukti ir padės išsaugoti mažesnį svorį

Tyrimai rodo, kad pusryčių atsisako trečdalis žmonių, tačiau pusryčiauti reikia jau vien tam, kad išvengtume įvairių ligų, sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė. „Pusryčių nevalgymas siejamas su nutukimu, kuris jau yra susijęs su daug kitų ligų, pavyzdžiui, su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, tam tikrų vėžio formų vystymusi“, – pabrėžia ji.
M. Zilgalvio (BFL/F64) nuotr.
M. Zilgalvio (BFL/F64) nuotr.

Tyrimai rodo, kad pusryčių atsisako trečdalis žmonių, tačiau pusryčiauti reikia jau vien tam, kad išvengtume įvairių ligų, sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė. „Pusryčių nevalgymas siejamas su nutukimu, kuris jau yra susijęs su daug kitų ligų, pavyzdžiui, su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, tam tikrų vėžio formų vystymusi“, – pabrėžia ji.

Be to, pastebi E. Cikanavičiūtė, žmonės, kurie valgo pusryčius, renkasi sveikesnį maistą, valgo dažniau ir mažesnėmis porcijomis. O kai valgoma dažnai, aktyvėja medžiagų apykaita ir sunaudojama daugiau kalorijų.

– Ar daug žmonių nepusryčiauja?

– Nepusryčiaujančių žmonių yra nemažai. Ir ne tik Lietuvoje. Tyrimais nustatyta, kad Europoje ir JAV nepusryčiauja apie 30 proc. tiek vaikų, tiek suaugusiųjų.

– Kodėl pusryčiai tokie svarbūs?

– Tyrimų duomenimis, pusryčiai siejami su mažesniu svoriu. O pusryčių nevalgymas siejamas su nutukimu, kuris jau yra susijęs su daug kitų ligų, pavyzdžiui, su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, tam tikrų vėžio formų vystymusi. Be to, žmonės, kurie valgo pusryčius, renkasi sveikesnį maistą. Jų racione daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, mažiau rafinuotų, riebių produktų, greitojo maisto. Taip pat jie linkę valgyti dažniau, mažesnėmis porcijomis. O kai valgoma dažnai, aktyvėja medžiagų apykaita ir sunaudojama daugiau kalorijų.

– Ką daryti tiems, kuriems rytais kąsnis stringa? Be to, dažnai ryte nenori valgyti vaikai.

– Pirmiausia reikia pagalvoti, kas ir kuriuo metu valgoma vakare. Svarbu, kad paskutinis valgis nebūtų labai sotus, kad tai nebūtų antri pietūs ir kad būtų valgoma ne vėliau kaip likus 2–3 valandoms iki miego. Jei žmonės daug prisivalgo vakarais, per naktį nespėja išalkti ir ryte jaučiasi gana sotūs. Kai kurie dar gali jausti pykinimą, šleikštulį.

Jei ryte nesinori valgyti, pabandykite prieš pusryčius padaryti mankštą – ji gali sužadinti apetitą. Dar viena gudrybė, ypač padėsianti tiems, kurie jaučia šleikštulį, – prieš pusryčius išgerti šviežių sulčių. Prieš pusryčius svarbu nerūkyti ir negerti kavos, nes tiek nikotinas, tiek kofeinas mažina apetitą. Taip pat svarbu gerai išsimiegoti ir pailsėti, nes apetitas blogėja ir dėl blogos savijautos, miego trūkumo, streso.

Nors ne visada įmanoma, bet labai svarbu pusryčiams skirti pakankamai laiko. Jei neišeina pusryčių pasigaminti rytais, pasistenkite juos pasiruošti iš vakaro arba paprašykite artimųjų. Taip pat verta keisti aplinką: jei turite namą, išeikite į kiemą, savaitgalį pusryčiaukite su draugais, giminaičiais, kaimynais. Jei gyvenate bute, galite išeiti į balkoną.

– Koks turėtų būti pusryčių meniu?

– Mokslininkų duomenimis, pusryčiai turėtų būti gana sotūs. Per pusryčius, kaip ir per kitus valgymus, turėtume gauti tiek angliavandenių, tiek riebalų, tiek baltymų. Kadangi pusryčiai yra visos dienos pagrindas, turime gauti energijos, kurios reikės dirbant, mokantis, taigi reikia angliavandenių. Gerųjų angliavandenių turi grūdai, kruopos, daržovės ir vaisiai. Todėl pirmiausia rekomenduojamos košės, kurias galima pagardinti vaisiais, uogomis, daržovėmis.

Taip pat tinka ir sumuštinis: ruginė duona su neriebia mėsa ir nedaug sviesto, kurį galima pakeisti natūraliu jogurtu. Per savaitę galima suvalgyti du tris virtus kiaušinius arba iš jų pasigaminti omletą. Tačiau ir valgant sumuštinį, ir kiaušinius reikia nepamiršti daržovių.  

Per pusryčius svarbūs ir pieno produktai. Vaikai netgi kiekvieną rytą gali išgerti stiklinę pieno, suvalgyti varškės. Tačiau varškės sūrelis nėra visavertis pusryčių patiekalas ir negali atstoti varškės, nes sūreliuose, kaip ir visuose kituose pusgaminiuose, nemažai cukraus.

– Sūreliai netinka – juos reikia išbraukti?

– Nereikia nieko labai griežtai išbraukti, nes nėra nė vieno draudžiamo patiekalo ar produkto. Tiesiog vieni turi būti valgomi dažniau, o kiti – labai retai, kaip proginiai patiekalai, kaip reti desertai.

– O kaip bananai? Radau informacijos, kad, kai skrandis tuščias, bananai netinka.

– Manau, kad bananai tinka. Kai skrandis tuščias, netinka citrusiniai vaisiai, nes jie didina rūgštingumą ir gali dirginti skrandį (ypač tiems, kurie serga ūminėmis ar lėtinėmis skrandžio ligomis). O bananai yra švelnūs, rūgštingumo nedidina, todėl valgyti juos, manau, galima. Tik reikia turėti omenyje, kad bananas neturi būti vienintelis vaisius. Maistas turi būti labai įvairus, taigi ir vaisiai turi būti įvairūs. Be to, bananas nėra mūsų kraštų, todėl jis nerekomenduojamas kaip pagrindinis raciono vaisius. Geriausia rinkti obuolius, kriaušes, uogas ir kitas mūsų regiono gėrybes.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...