captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apeliacinis teismas atvertė genocidu kaltinamo M. Misiukonio bylą

Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) trečiadienį atvertė pirmojo Lietuvos vidaus reikalų ministro po nepriklausomybės atkūrimo Marijono Misiukonio bylą. Pirmos instancijos teismas – Panevėžio apygardos teismas – pernai lapkričio pabaigoje pripažino, kad M. Misiukonis yra nekaltas dėl paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties.
M. Misiukonis, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
M. Misiukonis, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) trečiadienį atvertė pirmojo Lietuvos vidaus reikalų ministro po nepriklausomybės atkūrimo Marijono Misiukonio bylą. Pirmos instancijos teismas – Panevėžio apygardos teismas – pernai lapkričio pabaigoje pripažino, kad M. Misiukonis yra nekaltas dėl paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties.

Bylos apeliacinis teismas turėjo imtis dar metų pradžioje, bet apie nusišalinimą pareiškė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Kęstutis Jucys. Teisėjas teigė tai darąs dėl „žmogiškojo faktoriaus ir negalįs teisti žmogaus, kuris jam padarė tik gera“. K. Jucys aiškino sovietmečiu dirbęs tardytoju, asmeniškai M. Misiukonio nepažinojęs, bet apie jį girdėjęs tik teigiamus atsiliepimus. Nušalinimui pritarė ir prokuroras, ir nukentėjusioji, nors pats M. Misiukonis teigė tam nematąs pagrindo. Teismas K. Jucio prašymą patenkino.

Trečiadienį į teismo posėdį atvyko M. Misiukonis su savo gynėju advokatu Vytautu Sviderskiu, nukentėjusiąja pripažinta žuvusio partizano A. Kraujelio-Siaubūno sesuo. Posėdžiui pirmininkauja teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjos Violetos Ražinskaitės, ir sudaro teisėjai Valdimaras Bavėjanas bei Daiva Pranytė-Zalieckienė, valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Rimvydas Valentukevičius.

Panevėžio apygardos teismas M. Misiukonį išteisino, konstatavęs, kad M. Misiukonis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuomet teismas pasisakė, kad šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta genocido, kuriuo buvo kaltinamas M. Misiukonis, požymių, t. y. genocidas, pirmiausia, negali būti padaromas prieš vieną asmenį, šiuo atveju, A. Kraujelį-Siaubūną. Anot teismo, vykdoma krata siekta A. Kraujelį- Siaubūną sulaikyti ir suimti kaip ieškomą asmenį pagal tuo metu galiojančius įstatymus, tačiau nebuvo tikslo jį nužudyti ar sunaikinti, kas siejama su genocidu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad M. Misiukonis būtų žinojęs, kas yra A. Kraujelis-Siaubūnas, kad jis yra partizanas, neturėjo žinių apie jam užvestą bylą.

„T. y. būtinieji genocido požymiai, kad žmogus turi žinoti, kad tas žmogus priklauso kažkokiai grupei, turi būti tikslas sunaikinti tą grupę. Genocidas negali būti padaromas prieš vieną asmenį, genocidas vykdomas prieš žmonių grupę ar jos dalį. Prieš vieną asmenį tiesiog yra įvardijamas nusikaltimas asmeniui“, – buvo nurodęs teismas.

Anot teismo, baudžiamoji atsakomybė už genocidą Lietuvos Respublikoje yra galima tik toms veikoms, kurios buvo padarytos po 1998 m. įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymo, nes tik šiame kodekse pirmą kartą genocidas apibrėžtas kaip nusikaltimas. Vadinasi, A. Kraujelio žūties metu apskritai nebuvo tokio įstatymo, kuris numatytų atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltintas M. Misiukonis. Tokia išvada daroma po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo.

75-erių metų M. Misiukonis, 1990–1992 m. ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas, buvo vienintelis baudžiamojoje byloje gyvas likęs kaltinamasis. Kiti teismui perduoti trys asmenys – S. Tichomirovas, R. Kublickas ir P. Laguckas – proceso metu mirė.

Dėl užsitęsusių archyvinių dokumentų paieškų, ekspertizių, komplikuoto tarptautinės teisinės pagalbos prašymų vykdymo kai kuriose užsienio šalyse beveik po 11 metų teismui baudžiamoji byla dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų – A. Kraujelio – žūties buvo perduota 2009-ųjų lapkritį, primena ELTA.

Prokurorai šioje byloje nustatė dešimt asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu nulėmė Lietuvos partizano žūtį. Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau buvo mirę.

Ikiteisminis tyrimas dėl paskutinio Aukštaitijoje išlikusio Lietuvos partizano A. Kraujelio nužudymo buvo pradėtas 1998 metais, kai jam po mirties 1997-ųjų gruodį buvo suteiktas teisinis kario savanorio statusas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. Kraujelis po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su juo metų, aptikus partizano slaptavietę vienoje sodyboje ir apsupus ją ginkluotiems operacijos dalyviams, 1965 metų pavasarį nusišovė.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.

Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

1997 metais Lietuvos partizanui A. Kraujeliui suteiktas teisinis kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais – vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 m. gegužės 19 d. jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.

2000 metais tuometis Prezidentas Valdas Adamkus M. Misiukonį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Tuomet Prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...