captcha

Jūsų klausimas priimtas

Partijų susitarimo įgyvendinimas: mažiausiai nuveikta „minkštųjų galių“ prevencijos srityje

Prieš metus parlamentinės politinės partijos, susirūpinusios dėl Rusijos agresyvios politikos keliamų iššūkių pasaulio, Europos ir ypač mūsų regiono saugumui pasirašė susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Šis nacionalinis susitarimas galioja iki 2020 metų pabaigos. Kaip sekasi vykdyti šį susitarimą, domisi LRT laidos „Savaitė“ žurnalistai.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Prieš metus parlamentinės politinės partijos, susirūpinusios dėl Rusijos agresyvios politikos keliamų iššūkių pasaulio, Europos ir ypač mūsų regiono saugumui pasirašė susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Šis nacionalinis susitarimas galioja iki 2020 metų pabaigos. Kaip sekasi vykdyti šį susitarimą, domisi LRT laidos „Savaitė“ žurnalistai.

Pasak politikų, neginčijama sėkme galima vadinti gynybos finansavimo padidinimą ir demonstruojamus ketinimus įvykdyti įsipareigojimą iki 2020 metų pasiekti, kad krašto gynybai būtų skiriami 2 procentai BVP. Taip pat – jau pradėjusį veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Tačiau mažiausiai pasiekta Rusijos „minkštųjų galių“ prevencijos srityje, ieškant būdų, kaip atsakyti į kaimynės propagandos atakas. Nepavyko įgyvendinti ir visų energetinį saugumą užtikrinančių įsipareigojimų.

Prieš metus pasirašytame susitarime partijos įsipareigojo sparčiau įgyvendinti energetikos infrastruktūros integravimo į Europos energetikos sistemas strateginius projektus. Elektros energetikos srityje minimas Visagino atominės elektrinės projektas.

Energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Juozas Augutis teigia, kad per praėjusius metus partijos taip ir nesutarė dėl šio projekto perspektyvų.

„Politikai, kurie prisidėjo prie to susitarimo dabar kelia arba abejones, arba dar blogiau – bando kvestionuoti tuos klausimus ar vos ne bylas kelti. Tad tas susitarimas neveikia ir reikėtų susitarti dėl šio susitarimo dar kartą“, – sako VDU profesorius, Energetinio saugumo tyrimų centro direktorius habil. dr. Juozas Augutis.

Opozicijos atstovas Audronius Ažubalis taip pat sako, kad atominės jėgainės projektas, nors ir įtrauktas  į partijų susitarimą, yra ignoruojamas.

„Pro pirštus žiūrėdami į Astravo statymą mes sėkmingai tiesiame elektros tinklus su Lenkija ir Švedija. O kam juos tiesiame, jeigu neturime savo generuojančio pajėgumo, neturėsim VAE? Mes statome tam, kad baltarusiai galėtų per mūsų šituos tinklus eksportuoti pigią baltarusišką ar rusišką (elektrą, – red. past.) į Lenkiją, į Vakarus ir į Skandinaviją tikriausiai?“, – svarstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas pritaria, kad elektros jungčių su Lenkija ir Skandinavija klausimas pakimba, jei neplėtojame branduolinės energetikos.

 „Jeigu Latvija, Estija dalyvautų, tai reikštų, kad jos investuotų į šitą projektą abi maždaug po vieną milijardą eurų. Ar tai per šiuos metus turėtų išaiškėti? Manau – taip. Vėliau tęsti nėra prasmės arba reikia ieškoti kitų partnerių. Dabartinėje situacijoje, kai atsiranda nauji geopolitiniai iššūkiai, yra verta lenkus vėl pakviesti į projektą“, – kalbėjo socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Jis sako, kad dar vieno energetinio savarankiškumo – skalūninių dujų gavybos projekto įgyvendinimas sustojo, nes nebuvo tam tinkamai pasirengta.

Pasak politologo Raimundo Lopatos, ne tik atominės, bet ir visų strateginių energetikos projektų įgyvendinimui neigiamos įtakos turėjo  Rusijos vykdoma politika.

„Buvome apžaisti kitų užsienio politikos subjektų, konkrečiai – Rusijos. Ir dabar stipriai vėluojame su šituo procesu ir apskritai su atominės jėgainės istorija“, – teigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata.

Atominė elektrinė ir skalūnų žvalgyba – neįgyvendinti projektai, tačiau partijų susitarime minimas SGD terminalas jau veikia, elektros perdavimo jungtis su Švedija netrukus bus baigta, juda ir elektros perdavimo jungtis su Lenkija.

Tačiau dar vienas partijų susitarimo punktas – „minkštųjų galių“ prevencijos stiprinimas, deja, stringa. Į tai partijų atstovų dėmesį atkreipė ir Prezidentė.

„Dabartiniais laikais, matyt, informacinė erdvė darosi dar svarbesnė negu konvencinė arba karinė erdvė. Ir matome dažniausiai konfliktai prasideda būtent nuo informacinių įtampų, nuo propagandinių įtampų, nuo kibernetinių atakų ir tik vėliau galbūt, o kartais ne visada virsta į konvencinę priešpriešą ar konfliktą“, – kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad be žiniasklaidos ir kai kurių apžvalgininkų tvirtų pozicijų, šioje srityje nuveikta nedaug.

„ Aš manau, kad šitoj srity yra mažiausiai padaryta. Mes turim reikalą su gana masyvia propaganda, nėra taip paprasta“, – sako G. Kirkilas

Partijų atstovai sutinka dėl vieno, kad labiausiai sekasi karinio saugumo užtikrinimas: padidintas ir įsipareigota toliau didinti finansavimą krašto apsaugos sistemai, kad 2020 metais jis siektų 2 procentus BVP, priimtas šauktinių įstatymas, perkama nauja ginkluotė, vyksta kitų NATO valstybių kariuomenių misijos, planuojama steigti naujas nuolatines aljanso bazes mūsų šalyje. Politikai net ir vadindami tai sėkme, siūlo ateityje partijų susitarimą dėl saugumo ir gynybos politikos atriboti nuo partijų įtakos.

„Tai turėtų būti konstitucinis įsipareigojimas. ... Ir tai nepriklausytų kiekvienu kartu nuo politinių partijų noro arba koalicijų gebėjimo susitarti dėl tų investicijų“, – kalbėjo Europos Parlamento bei Liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius.

Gediminas Kirkilas siūlo papildyti partijų susitarimą naujais iššūkiais, pavyzdžiui, dėl demografinės padėties, emigracijos stabdymo. Tačiau politologas Mindaugas Jurkynas teigia, kad ir dabartiniam susitarimui įgyvendinti dar prireiks laiko.

„Tiek rytų kaimynystės klausimai, tiek ne visi dar energetinio saugumo klausimai, tiek tarkim transatlantinio dialogo klausimai čia Šiaurės Europos regione – dar yra ne visiškai išspręsti“, – svarstė VDU profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.

Sąrašą galima būtų tęsti prisiminus, kad partijos savo susitarime įsipareigojo stiprinti žvalgybos institucijas. Tačiau tos pačios partijos, svarstydamos šių metų biudžetą, neleido skirti papildomų lėšų Valstybės saugumo departamento veiklai. Taigi, darbas nebaigtas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...