captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kol Lietuvos elektros tinklai priklausomi nuo Maskvos, diversijos galimybė išlieka

Prieš pat pradedant dirbti naujajam direktoriui, Valstybės saugumo departamentas paskelbė 2014 metų veiklos ataskaitą, pasirašytą dabar jau buvusio direktoriaus Gedimino Grinos. Joje teigiama, kad nors 2014 metai Lietuvai buvo reikšmingi įtvirtinant energetinį savarankiškumą, saugumo tarnybos nustatė ir šnipinėjimo atvejų. Lietuvos energetinę nepriklausomybę didinantys projektai domino priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusius ar verslo interesų turinčius užsienio subjektus.   Kokie energetiniai objektai kyla palei Lietuvos sienas ir kokias grėsmes jie kelia Lietuvos energetikai bei saugumui – aiškinasi LRT laidos „Savaitė“ žurnalistė Joana Lapėnienė.

Prieš pat pradedant dirbti naujajam direktoriui, Valstybės saugumo departamentas paskelbė 2014 metų veiklos ataskaitą, pasirašytą dabar jau buvusio direktoriaus Gedimino Grinos. Joje teigiama, kad nors 2014 metai Lietuvai buvo reikšmingi įtvirtinant energetinį savarankiškumą, saugumo tarnybos nustatė ir šnipinėjimo atvejų. Lietuvos energetinę nepriklausomybę didinantys projektai domino priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusius ar verslo interesų turinčius užsienio subjektus. Kokie energetiniai objektai kyla palei Lietuvos sienas ir kokias grėsmes jie kelia Lietuvos energetikai bei saugumui – aiškinasi LRT laidos „Savaitė“ žurnalistė Joana Lapėnienė.

Saugumo departamentas savo ataskaitoje informavo apie Lietuvos interesams energetikos srityje aktualius sprendimus bei procesus regione. Šiuo atveju svarbiausi – Kaliningrade ir Baltarusijoje statomos atominės elektrinės. Energetikos ekspertai, teigia, kad mūsų saugumas labai išaugtų išsivadavus iš Maskvos ir Minsko dispečerių įtakos, kitaip tariant, sinchronizavus Lietuvos energetinę sistemą su Europa.

Rusijos spaudimas – dar vieno SGD terminalo statybos

Praėjusių metų veiklos ataskaitoje VSD informavo visuomenę, kad pernai bendrovė „Gazprom“ visais būdais siekė išlaikyti įtaką Lietuvos gamtinių dujų rinkoje.

„Gazprom“ atstovai rinko informaciją apie Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir Lietuvos planus pirkti ir importuoti dujas tam terminalui“, – patvirtino Valstybės saugumo departamento atstovas Vytautas Makauskas.

„Tiesiogiai tokių dalykų nepastebėjau, į ką atkreipiau dėmesį, kad ta informacija, kuri pasirodydavo Rusijos spaudoje, menkino mūsų pasiekimus, – sako Energetikos ministras Rokas Masiulis. – Lietuvos žiniasklaidoje pastebėdavau tuos pačius argumentus. Politikai gal netyčia, nesąmoningai juos pasirinkdavo.“

Rusija prieš Lietuvos vykdomus projektus ne tik žaidė nešvarius žaidimus viešoje erdvėje, bet ir šnipinėjo.

„Tokia žvalgybinė informacija jiems reikalinga planuojant atitinkamus ar analogiškus projektus Leningrado arba Kaliningrado srityse“, – sako VSD atstovas V. Makauskas.

Laida „Savaitė“ savo reportažuose jau anksčiau apžvelgė Rusijos planus Kaliningrado srityje. Čia užbaigti pirmieji požeminės dujų saugyklos rezervuarai, po trejų metų planuojama įrengti suskystintųjų dujų terminalą.

Įpratusi nesąžiningai spausti savo partnerius, dabar Maskva baiminasi, kad Vilnius gali atsakyti tuo pačiu. Jei nutrūktų dujų tranzitas į Kaliningradą, užgestų dujomis kūrenamos elektrinės, tektų kliautis Lietuvos pagalba, o jos nesulaukus, iškiltų grėsmė Kaliningrado srityje dislokuotiems kariniams daliniams.

„Nepamirškime, kad dujos teka tranzitiniu vamzdžiu per Pabaltijį. Pakanka priminti kokios buvo kilusios problemos dėl dujų tranzito per Ukrainą. Ar gali kažkas panašaus nutikti ir su Lietuva? Žinoma, kad taip“, – sako bendrovės „Rosatom“ atstovas Michailas Poloninas. 

Sausį „Gazprom“ vadovybė nusprendė Ust Lugos uuoste (Leningrado srityje) statyti suskystintų gamtinių dujų gamyklą „Baltijos SDG“, kuris aprūpins dujomis ir Kaliningrado sritį. Vieni teigia, kad ši gamykla taps rimtu konkurentu Klaipėdos SGD terminalui, nes lietuviai siekia aprūpinti dujomis ir Latviją bei Estiją. Kitų vertinimu – tokiais veiksmais Rusija vėl bando spausti Lietuvą.

„Gali būti, kaip kas nors sako, „Gazpromas“ norės užversti pigiomis dujomis. Na, mes turbūt ne prieš būsim“, – svarsto VDU profesorius, Energetinio saugumo tyrimų centro direktorius habil. dr. Juozas Augutis.

Baltijos atominės elektrinės iliuzija bliūkšta

Saugumo departamentas primena, kad Lietuvos energetinį saugumą gali paveikti mūsų pašonėje statomos atominės elektrinės.

„Baltijos AE“ statybos Kaliningrado srityje  sustabdytos, tačiau pasikeitus aplinkybėms jos galėtų būti santykinai greitai atnaujintos“, rašoma ataskaitoje.

Prieš trejus metus Rusijos energetikos politikos instituto užsakymu buvęs Rusijos atominės energetikos viceministras, profesorius Bulatas Nigmatulinas ir bendrovės „Kaliningradenergoinvest –valdymo kompanija“ vadovas Jurijus Zlobinas atliko Kaliningrado srities energetikos sektoriaus analizę. Anot ekspertų, sumanymas regione statyti du galingus reaktorius – avantiūra.

Paaiškėjo, kad prie veikiančių elektros tinklų nauji elektros pajėgumai gali prisijungti vos dviejuose Kaliningrado srities rajonuose.  Du trečdaliai srities elektros tinklų visiškai nusidėvėję. Tačiau iki šiol bendrovė „Rosatom“ nieku gyvu nenori pripažinti, kad kelerius metus ręsti atominės pamatai – tik betono skiedinio pripildyta duobė.

„Gyvename iliuzijų pasaulyje, didžiausia realizuota iliuzija – Baltijos atominės elektrinės projektas“, – sako Jurijus Zlobinas, „Kaliningradenergoinvest–valdymo kompanijos“ vadovas.

Pinigų statyboms upė išseko

Tačiau ko gero, ne mažesnė iliuzija – Baltarusijos atominė elektrinė, kurios statyboms Vladimiras Putinas Aleksandrui Lukašenkai asmeniškai pažadėjo pinigų. Rusija tarpvalstybine sutartimi įsipareigojo kredituoti darbus.

Lietuvos saugumo atstovai teigė, kad pernai šios statybos vyko pagal grafiką. Jei viskas ir toliau vyktų taip, kaip numatyta, pirmasis Astravo atominės blokas turėtų pradėti veikti jau po trejų metų.
Tačiau šiemet situacija gerokai pasikeitė: dėl Krymo aneksijos Rusiją smaugia Vakarų sankcijos.

Kovą įmonės „Baltarusijos atominė elektrinė“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrejus Barkunas viešai prakalbo, kad atominę statantis „Rosatomo“ padalinys „Atomstrojeksport“ susiduria su finansiniais sunkumais. Apie tai pranešė informacijos agentūra BELTA. Atominės statybininkai jau pagrasino streikuoti, nes jų algos sumažėjo tris kartus.

Pernai į Lietuvos pašonėje vykdomas statybas Baltarusijos energetikos ministerija žurnalistus vežė savo autobusais. Dabar – nebeįsileidžia.

Kol elektros srautus valdo Maskvos dispečeriai – nesame saugūs

 Energetinio saugumo ekspertas sako, kad Lietuvai žūtbūt reikia siekti užsibrėžto tikslo integruotis į Europos energetinius tinklus, ištrūkti iš vadinamojo BRELL žiedo, kuriame yra Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija. Kol Lietuvos elektros srautus valdo Maskvos ir Minsko dispečeriai, saugūs jaustis negalime.

„Gal ir maža tikimybė, kad techniškai būtų kas nors padaryta, bet tarp diversijos ir natūralių kažkokių avarijų skirtumas gali būti labai nedidelis, o rezultatas – tas pats“, – įspėja VDU profesorius, Energetinio saugumo tyrimų centro direktorius habil. dr. J. Augutis.

Beje, Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai šią savaitės bendrame laiške Europos Komisijos prezidentui ir Lenkijos premjerei priminė, kad nuo 2020-ųjų Baltijos šalių energetinės sistemos turi būti sinchronizuotos su žemynine Europa, o jų valdymas nuo Rusijos  perorientuotas į Vakarus. Todėl Baltijos šalys šiam projektui tikisi finansinės paramos – apie vieno milijardo eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...