captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Landsbergis sulaukia sveikinimų, tačiau rinkimai dar nesibaigė

Sekmadienį baigėsi balsavimas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio rinkimuose, po kurių paaiškės, ar konservatoriai turės naują vedlį pirmajame ture, ar teks palaukti antrojo turo.
Rinkimuose lyderiais laikomi Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė. V. Skaraičio ir A. Ufarto (BFL) nuotr.
Rinkimuose lyderiais laikomi Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė. V. Skaraičio ir A. Ufarto (BFL) nuotr.

Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) – pirmininko rinkimuose kol kas pirmauja europarlamentaras Gabrielius Landsbergis, daugiau kaip 500 balsų lenkiantis Seimo pirmininko pavaduotoją Ireną Degutienę.

Kol kas dar neaišku, ar G.Landsbergiui iš karto pavyks laimėti rinkimus, ar prireiks antrojo turo, kuriame varžysis du daugiausiai balsų surinkę kandidatai, BNS teigė TS-LKD vykdomoji sekretorė Monika Navickienė.

Partijos lyderio rinkimuose balsavo 9124 žmonės iš 16 tūkst. narių. Kaip teigė partijos atsakingoji sekretorė Monika Navickienė, už G. Landsbergį balsavo 4525 partijos nariai, už I. Degutienę – 3913.

Mantas Adomėnas surinko 212 balsų, Laima Andrikienė – 182, Jurgis Razma – 231, Emanuelis Zingeris – 27.

Pasak atsakingosios sekretorės M. Navickienės, antrasis rinkimų turas yra tikėtinas.

I. Degutienė: partiečiams imponavo jaunystė

LRT Televizijos žurnalisto paklausta, kaip vertina rinkimų rezultatus Irena Degutienė džiaugėsi, jog partijos kolegoms imponuoja jaunystė.

„Visai teigiamai. Pirmiausia gerbiu partiečių apsisprendimą, kaip jie apsisprendė – toks ir rezultatas. Matyt, vis tiek labiau imponuoja jaunystė ir už ją buvo balsuojama. Be abejo, kad turėjo reikšmės (Andriaus Kubiliaus išreikšta parama G. Landsbergiui, – red. past.) Vis tiek Andrius Kubilius – autoritetas, kuris, kaip sakoma, partiečiams turi daug įtakos ir jo parama bei paraginimas balsuoti už Gabrielių turėjo, be abejo, teigiamos reikšmės. Kaip pats Gabrielius sakė jis tarytum ketino, jei laimės partijos pirmininko rinkimus, atsisakyti mandato, tai čia jau jo apsisprendimas“, – sakė rinkimuose dalyvavusi Irena Degutienė.

Savo ruožtu G. Landsbergis taip pat pripažįsta, jog A. Kubiliaus išreikšta parama jam padėjo.

„Aš, manau, kad tai šiek tiek galėjo šiek tiek nulemti rezultatą, be abejonės, bet esu ne kartą minėjęs, kad jau iki pirmininko parodytos paramos, buvo ganėtinai ryški ir stipri skyrių ir partiečių parama išreikšta. Savo ruožtu galėčiau pastebėti, kad žmonės pirmajame ture pasisakė už nuoširdų atsinaujinimą – tiek partijos idėjomis, tiek ir žmonėmis“, – sakė kandidatas į TS-LKD partijos pirmininkus ir EP narys Gabrielius Landsbergis.

Paklaustas apie Europos parlamentaro mandatą G. Landsbergis teigė, kad laimėjęs šiuos rinkimus grįžtų į Lietuvą.

Klausiamas apie galimus pokyčius partijoje, G. Landsbergis paminėjo partijos įvaizdžio kaitą:

„Reikia atstatyti bent jau keletą sudegusių tiltų, kuriais anksčiau buvo mažiau rūpintasi. Suburti žmones, kurie buvo arti mūsų partijos, bet nebuvo mūsų nariai, ta pati žiniasklaida, su kuria mums ne visada sekėsi vienodai gerai bendrauti. Darbo yra daug. Sunku vertinti, kiek tai matoma rinkėjams, bet didelis uždavinys yra partijos vienybė: partiją sudaro daugiau kaip kelios grupės ar bendruomenės, reikia labai aiškiai įvardinti, kaip jos turėtų dirbti kartu, kad dėl partijos ateities, politikos, dėl programos sprendimai būtų priimami bendru sutarimu“, – kalbėjo jis.

I. Degutienei šie rinkimai patiko labiau nei 2011 m.

I. Degutienė DELFI teigė neabejojanti, kad kolega G. Landsbergis jau iškovojo pergalę. Ji jau pasveikino kolegą socialiniame tinkle ir teigė, kad keleto nedidelių skyrių balsai situacijos jau nepakeis.

Pasiteiravus, kokia nuotaika politikė prisimins šiuos pirmininko rinkimus, I. Degutienė teigė, kad jie kur kas geresni nei buvo 2011 m., kai teko varžytis su A. Kubiliumi.

„Matau daug pozityvių dalykų lyginant su 2011 m. rinkimais. Pirmiausia, išlaisvėjo partijos nariai. Tai tikrai yra demokratijos pamoka ir labai rimta. Ateity, ko gero, ir kitos partijos eis tokiu keliu kaip mes", - sakė politikė.

Klausiama apie partijos narių „išlaisvėjimą" I. Degutienė pabrėžė, kad prieš ketverius metus partijoje buvo jaučiama kai kurių narių nebyli rezistencija, tačiau šiuose rinkimuose to neliko: konservatoriai garsiai išsakydavo, kas jiems nepatinka.

Nuo 2016 m. konservatorių pirmininko kadencija pailgės

DELFI žiniomis, Vilniaus mieste G. Landsbergį parėmė 594 konservatoriai, I. Degutienę - 354, M. Adomėną - 91, L. Andrikienę - 30, J. Razmą - 24, E. Zingerį - 9.

Panevėžio mieste už I. Degutienę balsavo 117 konservatorių, už G. Landsbergį – 57, už L. Andrikienę - 6, už J. Razmą – 1, už M. Adomėną – 1, bet E. Zingerio neparėmė nė vienas Panevėžio konservatorius.

Kauno mieste už I. Degutienę balsavo 355 žmonės, už G. Landsbergį - 561 asmuo, M. Adomėnas sulaukė 18 konservatorių paramos, L. Andrikienė - 14, J. Razma - 13, E. Zingeris - 4.

Klaipėdoje I. Degutienę parėmė 90 partijos narių, G. Landsbergį - 164.

Pasak M. Navickienės, kol kas dar nesuskaičiuoti išankstinio balsavimo rezultatai, tai pat kelių mažesnių skyrių balsai.

Pasirinko liberalesnį kandidatą

Remiantis TS-LKD pirmininko rinkimų tvarka, balsavimo rezultatus balandžio 22 dieną turės patvirtinti Centrinė balsavimo komisija. Jei reikės, antrasis turas vyks balandžio 24-25 dienomis.

Išrinktasis partijos vadovas pareigose pakeis nuo 2003 metų konservatoriams vadovavusį Andrių Kubilių, kuris atsisakė siekti dar vienos kadencijos ir parėmė G.Lansbergio kandidatūrą.

Pagal partijos įstatus, pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai.

Iš viso pirmininko rinkimuose dalyvavo šeši kandidatai: Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis, Mantas Adomėnas, Jurgis Razma, Laima Andrikienė, Emanuelis Zingeris.

Jei nė vienas kandidatas nesurenka daugiau nei pusės balsų, skelbiamas antrasis rinkimų turas, kuriame varžosi du daugiausia balsų surinkę kandidatai.

DELFI primena, kad konservatorių pirmininko kadencija – 2 metai, tačiau į ją patenka 2016 m. Seimo rinkimai, kurie Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams labai svarbūs. Per šiuos rinkimus jie išsiaiškins santykius su savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose puikiai pasirodžiusiu Liberalų sąjūdžiu.

Kaip yra teigęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis, pasirinkimas tarp I. Degutienės ir G. Landsbergio atspindi pasirinkimą, ar bus bandoma išlaikyti ir mobilizuoti esamus rinkėjus, ar pritraukti naujų. Konservatorių elektoratas, anot mokslininko, yra vyresnio amžiaus, dažniausiai tai pensininkai. Šia prasme juos labiau mobilizuotų I. Degutienė, bet liberaliai konservatyvius rinkėjus pritraukti geriau tiktų G. Landsbergis. Antra vertus, liberalai šioje srityje jau pirmauja, taigi G. Landsbergio manevro laisvė siaurėja.

Konservatorių pirmininkas renkamas tiesioginiuose visų partijos narių rinkimuose. Pirmininko rinkimai laikomi įvykusiais, kai juose dalyvauja ne mažiau nei pusė visų partijos narių.

Iš viso Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai vienija apie 16 tūkst. žmonių. Partijoje yra 81 skyrius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...