captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švariausi Lietuvos paplūdimiai, prie kurių verta atostogauti

Norintys atostogauti švariausiuose paplūdimiuose turėtų rinktis piečiau Klaipėdos sąsiaurio arba ties Latvijos pasieniu esančius paplūdimius, pataria gamtosaugos specialistai. Jie taip pat aiškina, kada geriausia rinktis atostogas prie Baltijos jūros.
Baltijos jūra, Anita Roze BFL/F64 nuotr.
Baltijos jūra, Anita Roze BFL/F64 nuotr.

Norintys atostogauti švariausiuose paplūdimiuose turėtų rinktis piečiau Klaipėdos sąsiaurio arba ties Latvijos pasieniu esančius paplūdimius, pataria gamtosaugos specialistai. Jie taip pat aiškina, kada geriausia rinktis atostogas prie Baltijos jūros.

Ar maudynės Baltijos jūroje – sveikos? Ar jūros oro ir vandens teigiamas poveikis sveikatai nenublanksta prieš jūros užterštumą chemikalais, nuotekomis ir kitais teršalais?

Baltijos jūra – labiausiai užteršta vidinė jūra pasaulyje. Kaip teigia Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus, ši jūra yra labai uždara, o vanduo joje pasikeičia tik kas 25–30 metų.

„Vidutinis Baltijos gylis apie 53 m, o vandens tūris mažesnis nei didžiųjų pasaulio ežerų. Šios Baltijos jūros ypatybės ir dešimtmečius trukusi tarša nevalytomis buitinėmis ir pramoninėmis nuotėkomis, naftos išsiliejimai ir žuvų pergaudymas Baltijos jūrą pavertė viena užterščiausių jūrų pasaulyje“, – LRT.lt pasakoja R. Staponkus.

Baltijos jūra prasideda nuo namų praustuvių

Gamtosaugos specialistas R. Staponkus pažymi, kad pagrindiniai Baltijos jūros teršėjai – žemės ūkis ir pramonė.

M. Vaičiulio (BFL) nuotr.

„Jei kalbame apie taršą maisto medžiagomis, kurios yra pagrindinės vandens žydėjimo jūroje kaltininkės, tai didžiausius azoto ir fosforo kiekius į Baltijos jūrą išleidžia Lenkija. Tuo metu tarša sunkiaisiais metalais tarp Baltijos jūros valstybių gana skiriasi, tačiau pavojingiausių sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, švino ir kadmio – kiekius į Baltijos jūrą išleidžia Rusija“, – LRT.lt portalui komentuoja R. Staponkus.

Pasak jo, pastaruoju metu taip pat stebimas dioksinų kiekių didėjimas, kuris siejamas su intensyvėjančia laivyba Baltijos jūroje.

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius patvirtina, kad viena pagrindinių Baltijos jūros teršėjų – gyvulininkystė: „Iš fermų viskas teka į melioracijos griovius, vėliau – upes, ir taip pasiekia jūrą. Aplink Baltijos jūrą yra pakankamai daug gyvulininkystės ūkių, ilgai didžiausia Baltijos jūros teršėja buvo Danija, nes ji augina 25 milijonus kiaulių, nors turi 5 milijonus gyventojų.“

Miestai, pasak pašnekovų, taip pat teršia Baltijos jūrą, tačiau nuotekų valymo įrenginiai Lietuvoje yra gana tvarkingi ir modernūs. „Bet, pavyzdžiui, Kaliningrado sritis tokių nuotekų valymo įrenginių neturi“, – pastebi A. Gaidamavičius.

Pasak gamtininko, daug fosfatų, kurie maitina dumblius, patenka dėl buityje naudojamų skalbiklių. „Jei gyventojai dažniau rinktųsi skalbiklius be fosfatų, mažiau terštų Baltijos jūrą. Žalieji buvo surengę akciją, kurios metu prie praustuvių, skalbimo mašinų ir unitazų klijavo lipdukus su užrašu „Čia prasideda Baltijos jūra“. Ji iš tiesų prasideda nuo jūsų praustuvės – tai, ką į ją pilate, vėliau patenka į jūrą, kurioje jums tenka maudytis“, – vaizdžiai aiškina A. Gaidamavičius. Jis siūlo naudoti gamtai draugišką ir aplinkai nekenkiančią buitinę chemiją. 

Kurie paplūdimiai švariausi

Kaip teigia R. Staponkus, Baltijos jūroje ties Lietuva ir Kuršių mariose didžiausi įvairių teršalų kiekiai fiksuojami uosto akvatorijoje, todėl esą nenuostabu, kad čia nerasime poilsiui skirtos infrastruktūros. Atviroje jūroje daugiausiai teršalų nustatoma uosto farvaterio gilinimo metu iškasto grunto sąvartos vietose.

„Vienas iš veiksnių, lemiančių taršą mūsų pajūryje, – Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais vyraujančios pietų–šiaurės krypties srovės, dėl kurių teršalai iš Kuršių marių ir uosto akvatorijos sklinda į šiaurę. Esant palankioms sąlygoms, sklaidos zona gali pasiekti net Palangą. Todėl, norint ilsėtis švariausiuose paplūdimiuose, derėtų rinktis piečiau Klaipėdos sąsiaurio arba ties Latvijos pasieniu esančius paplūdimius“, – pataria R. Staponkus.

Europos Sąjungos (ES) paplūdimio kokybės simbolį – Mėlynąją vėliavą – Lietuvoje turi trys paplūdimių ruožai. Ši vėliava plazda Nidos centriniame paplūdimyje, Juodkrantės centriniame paplūdimyje ir Birutės parko paplūdimyje Palangoje. Skaičiuojama, kad pasaulyje Mėlynąsias vėliavas turi daugiau kaip 4 tūkst. paplūdimių ir prieplaukų 48-iose valstybėse. Kaimynė Latvija turi 10 Mėlynųjų vėliavų.

Nida, K. Vanago (BFL) nuotr.

Kaip portalui LRT.lt pasakojo Mėlynosios vėliavos programos koordinatorius Lietuvoje Renaldas Rimavičius, Mėlynosios vėliavos paplūdimiai turi atitikti 29 kriterijus. Jei paplūdimiai ar prieplaukos sezono metu nebeatitinka privalomųjų kriterijų, vėliava nuleidžiama. „Ne vienerius metus vandens kokybė įrodo, kad jokios taršos nėra ir galima maudytis Mėlynosios vėliavos paplūdimiuose“, – patikina R. Rimavičius.

Pasak R. Rimavičiaus, apie Mėlynąją vėliavą gerai žino užsieniečiai, todėl jie kreipia į tai dėmesį, rinkdamiesi, į kurią šalį vykti poilsiauti.

Kada tinkamiausias laikas atostogauti? Kaip teigia gamtininkas A. Gaidamavičius, jei liepą oro temperatūra būna labai aukšta, prasideda vandens žydėjimas: „Bet praktika rodo, kad dažnai vandens žydėjimas būna pirmoje rugpjūčio pusėje ir įvairiose vietose žydėjimas būna skirtingas.“

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialisto Laimučio Budrio, ne tik gamtininkai, bet ir poilsiautojai pastebi, kad šiltasis periodas, ypač prie jūros, nusikėlė beveik mėnesiu.

„Prieš dešimtmetį karščiausias mėnuo būdavo liepa, o dabar vanduo labiausiai įšyla ir karščiausia būna rugpjūtį–rugsėjį. Anksčiau rugsėjis būdavo laikomas sezono pabaiga“, – aiškina L. Budrys. Jo teigimu, kai vanduo labai įšyla, prasideda didžiausia įvairių dumblių vegetacija, padaugėja medūzų.

Gali atsirasti išbėrimų

Kaip teigia Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė, infekcionistai nepastebi, kad dėl vandens žydėjimo daugiau žmonių kreiptųsi į gydymo įstaigas. „Bet sezono metu padaugėja žmonių, besikreipiančių dėl alerginių odos susirgimų – bėrimų, ypač ant kojų“, – pasakoja J. Asadauskienė.

Anot savivaldybės darbuotojos, sunku pasakyti, ar tam įtakos turi melsvadumbliai, ar kitos medžiagos. „Jei yra padidėjęs užterštumas ir aiškiai matomas didelis dumblių išplitimas, yra rizika turėti alerginių susirgimų “, – tęsia J. Asadauskienė.

Poilsiautojai Palangoje, Annos Vanagės (BFL) nuotr.

Gamtininko A. Gaidamavičiaus teigimu, poilsis prie jūros neabejotinai naudingas sveikatai.

„Bute oras užterštas aštuonis kartus labiau nei atvirame lauke. Jūros oras – labai naudingas, ne veltui ir sanatorijos statomos pajūryje. Mūsų aplinka yra užteršta įvairiais teršalais, taip pat esame nukentėję nuo Černobylio, o ta radiacija niekur neišnykusi.

Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Dzūkijoje, grybai sukaupia gana daug radiacijos. Radono dujas skleidžia ir betoniniai pastatai. Mes daug keliaujame, dažnai skraidome lėktuvais, o aukštai skrisdami gauname spinduliuotės. Taigi buvimas prie jūros ar joduotos druskos naudojimas yra labai naudingas“, – sako A. Gaidamavičius.

Pasak gamtininko L. Budrio, nors turime gana šaltą jūrą, Baltijos jūros paplūdimiai yra vieni gražiausių: „Šiltuosiuose kraštuose, kur vandens ir oro temperatūra būna aukšta pusę metų, pakrantės dažniausiai būna akmenuotos, ten be specialaus apavo nelabai pavaikščiosi. Taigi turime ir tokį privalumą.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...