captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žurnalistas E. Jakilaitis: nepasitikėkite žiniasklaida

Penktadienį Vilniuje mokytojai, bibliotekininkai, švietimo politikos formuotojai, kariuomenės ir žiniasklaidos atstovai diskutavo, kaip ugdyti visuomenės informacinį raštingumą. Itin didelis dėmesys skirtas jaunajai kartai, kurią pasiekia milžiniška informacijos lavina.
Edmundas Jakilaitis. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Edmundas Jakilaitis. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Penktadienį Vilniuje mokytojai, bibliotekininkai, švietimo politikos formuotojai, kariuomenės ir žiniasklaidos atstovai diskutavo, kaip ugdyti visuomenės informacinį raštingumą. Itin didelis dėmesys skirtas jaunajai kartai, kurią pasiekia milžiniška informacijos lavina.  Žurnalistas Edmundas Jakilaitis susirinkusiesiems siūlė nepasitikėti jokia žiniasklaidos priemone ir visą informaciją vertinti kritiškai.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis atkreipė dėmesį, kad pasakojant apie įvykius Ukrainoje Lietuvos žurnalistams taip pat sudėtinga išlikti objektyviems, ir piktinosi, kad pamestai Natalijos Bunkės liemenėlei žiniasklaida skiria daugiau dėmesio, nei didžiausiems mokslo laimėjimams.

Laiku vykdomas projektas

Šiaurės šalių ministrų taryba, Švietimo ir mokslo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, prezidentūra, Ugdymo plėtotės centras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, programos „Kurk Lietuvai“ atstovai pradeda Medijų ir informacinio raštingumo ugdymo projektą.

Vyresniųjų klasių mokytojai raginami prie jo prisijungti ir su savo mokiniais diskutuoti aktualiausiais visuomeninio gyvenimo klausimais.

„Gyvendami medijų pasaulyje esame apsupti informacinio srauto. Kartais man kyla klausimų, kodėl informacijos apie tai, kaip Bunkė pametė liemenėlę, yra daugiau, nei informacijos apie svarbius mokslo įvykius“, – kalbėjo ministras Dainius Pavalkis.

D. Pavalkis. V. Skaraičio nuotr.

Pasak jo, vyresnieji prisimena sovietinę propagandą: „Esu skaitęs ir „Izvestija“, ir „Komjaunimo tiesą“. Propaganda nėra sovietinis išradimas. Romoje yra didžiulė gatvė „Via Propaganda“. Propaganda yra visuomet suvokiamas, bet ne visada atpažįstamas reikalas. Kelerius metus dirbau Maskvoje. Net ir dabar Briuselyje „Russia today“ gražiausiai pasakoja ir jei nevertini kritiškai, patikėti labai lengva. Nepaisant mūsų patirties, norom nenorom pradedame neskirti žinios nuo propagandos.“

Jo nuomone, ir Lietuvos žurnalistai ne visada būna objektyvūs.

„Negaliu pasakyti, kad tai, kas transliuojama mums dabar apie Ukrainą, nėra perlenkta į kitą pusę. Tai irgi yra propaganda

Pasak jo, vyresnieji prisimena sovietinę propagandą: „Esu skaitęs ir „Izvestija“, ir „Komjaunimo tiesą“. Propaganda nėra sovietinis išradimas. Romoje yra didžiulė gatvė „Via Propaganda“. Propaganda visada suvokiamas, bet ne visada atpažįstamas reikalas. Kelerius metus dirbau Maskvoje. Net ir dabar Briuselyje „Russia today“ gražiausiai pasakoja ir jei nevertini kritiškai, patikėti labai lengva. Nepaisant mūsų patirties, norom nenorom pradedame neskirti žinios nuo propagandos,“ – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras.

Politikas atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos žurnalistai ne visada būna visiškai objektyvūs.

„Negaliu pasakyti, kad tai, kas transliuojama mums dabar apie Ukrainą, nėra perlenkta į kitą pusę. Tai irgi yra propaganda

Pasak jo, vyresnieji prisimena sovietinę propagandą: „Esu skaitęs ir „Izvestija“, ir „Komjaunimo tiesą“. Propaganda nėra sovietinis išradimas. Romoje yra didžiulė gatvė „Via Propaganda“. Propaganda visada suvokiamas, bet ne visada atpažįstamas reikalas. Kelerius metus dirbau Maskvoje. Net ir dabar Briuselyje „Russia today“ gražiausiai pasakoja ir jei nevertini kritiškai, patikėti labai lengva. Nepaisant mūsų patirties, norom nenorom pradedame neskirti žinios nuo propagandos“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras.

Politikas atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos žurnalistai ne visada būna visiškai objektyvūs.

„Negaliu pasakyti, kad tai, kas transliuojama mums dabar apie Ukrainą, nėra perlenkta į kitą pusę. Tai irgi yra propaganda, – sakė D. Pavalkis.  – Įsivaizduokite, kaip sudėtinga atsirinkti jaunam žmogui. Ugdyti atsparumą propagandai yra būtina. Kaip matematika svarbi mąstymui, kad galėtume skaičiuoti,  o ne tik pasiduoti jausmams“.

Bo Haraldas Tillbergas. J. Kalinsko (15min.lt) nuotr.

Pasak jo, ši problematika buvo svarstyta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Pasikeitusi visuomenė

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovas Bo Haraldas Tillbergas sakė, kad tai ilgai ruoštas projektas.

„Šiaurės šalyse kartu dirbame su Švedijos ir Suomijos nacionaliniais transliuotojais. Lietuvoje mes labai džiaugiamės, kad mūsų partneriai yra Ugdymo plėtotės centras bei Švietimo ir mokslo ministerija. Keli asmeniniai pastebėjimai: daugelis mūsų esame gimę labai skirtingose visuomenėse. Būdamas mažas eidavau į bibliotekas. Mūsų vaikai gyvena kitokiu laiku. Informaciją jie gali gauti vienu paspaudimu. Kaip tai mus veikia ir formuoja?“ – svarstė jis.

Pasak pranešėjo, šiuo metu aktyviai ieškoma strategijų, kad informacija būtų pateikiama atsakingai. Vaikai nuo dvejų metų jau moka naudotis prietaisais, kuriuose yra internetas. Smalsumas yra skatintinas, tačiau čia kyla ir kitų klausimų.

„Gyvenu Švedijoje, kur gana plačiai diskutuojama imigracijos tema. Įvedus šį žodį į „Google“ pirmiausia pamatai rasistinius ar nacionalistinius įrašus, kurie formuoja mūsų sąmonę ir lieka mūsų atmintyje. Visada bus prastų ir nepatikimų informacijos šaltinių. Mums būtina mokyti jaunąją kartą juos atskirti“, – kalbėjo B. H. Tillbergas.

Tikisi mokytojų palaikymo

Prezidentės Švietimo, mokslo ir kultūros grupėje dirbanti Marija Dautartaitė kreipėsi į mokytojus.

„Jus matau pirmiausia kaip jaunos kartos ugdytojus. Džiaugiuosi, kad jūs esate pasiruošę jaunajai kartai padėti ugdyti informacinį raštingumą. Suprasti didžiulius informacijos srautus ir juos adekvačiai vertinti yra būtina. Yra didelė rizika, kad informaciniai srautai gali būti skirti manipuliuoti mūsų sąmone. Džiaugiuosi, kad mokytojai yra pasiruošę apie tai kalbėti su moksleiviais. Taip pat džiaugiuosi, kad Lietuvos žiniasklaida padeda aptarti aktualijas. Mokyklose yra erdvės kalbėti apie tai, kas dabar vyksta pasaulyje. Mokiniai apie tai nori diskutuoti“, – teigė ji.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė susirinkusiesiems pristatė mokslininkų ir žurnalistų parengtą naujienraštį, kurs kartą per savaitę pasieks Lietuvos mokytojus. Jame bus siūlomos temos aptarimui, skirtingi Lietuvos ir užsienio informacijos šaltiniai, skirtingi apžvalgininkų požiūriai. Tikimasi, kad vyresniųjų klasių moksleiviai sugebės pasisemti argumentų ir aktyviai dalyvaus diskusijose reikšdami savo nuomonę.

E. Jakilaitis sako, jog bet kurios žiniasklaidos priemonės informaciją reikia vertinti kritiškai. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Siekia nuomonių įvairovės

LRT žurnalistas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis visiems siūlė prisiminti, kad idealių žiniasklaidos priemonių nėra. Visi daro klaidų, todėl bet kokią informaciją reikėtų vertinti kritiškai.

„Žiniasklaida yra atsakinga už patį svarbiausią dalyką – visuomenės suvokimą ir susivokimą. Mano supratimu, žiniasklaidos tikslas yra ugdyti kritiškai mąstančią visuomenę. Nuomonių įvairovė yra būtina. Nereikia ieškoti tobulos žiniasklaidos priemonės. Visomis priemonėmis reikia nepasitikėti ir visus informacinius šaltinius vertinti kritiškai. Mano svajonė, kad Lietuvoje atsirastų visuomenė, kuri galėtų kritiškai vertinti pateikiamą informaciją“, – teigė jis.

Atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus E.Jakilaitis minėjo, kad nacionaliniam transliuotojui pagrįstai keliami aukštesni reikalavimai, nes nacionalinis radijas ir televizija yra valstybės išlaikomos žiniasklaidos priemonės. Tai leidžia nepataikauti trumpalaikiams norams ir nekovoti dėl reklamos pinigų.

Vladimiro Putino girti niekas nedraudžia

Paklaustas apie konkrečių laidų kokybę E.Jakilaitis sakė: „Nesu LRT generalinis direktorius ar tarybos pirmininkas, todėl kol kas už juos atsakinėti negaliu. Kol kas. Kada nors gal galėsiu.“

Į D.Pavalkio klausimą, „kurioje propagandinio karo pusėje stovi LRT“, E.Jakilaitis atsakė: „LRT iš tiesų yra nepriklausomas transliuotojas ir tai galiu patvirtinti kaip ten dirbantis žurnalistas. LRT dalyvauja  informaciniame kare, bet kaip objektyvios ir nešališkos informacijos šaltinis, pateikiantis skirtingas nuomones. Mes kovojame būtent su tuo, kad nebūtų vienos nuomonės. LRT eteryje galima girti Vladimirą Putiną. Aišku, nereikia rodyti kvailių vien todėl, kad parodytume, jog jų turime.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...