captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvųjų maršu Paneriuose pagerbtos Holokausto aukos

Minint Holokausto aukų atminimo dieną, ketvirtadienį Paneriuose šimtai žmonių dalyvavo tradiciniame Gyvųjų marše nuo geležinkelio stoties iki memorialo, kur per Holokaustą nužudyta 70 tūkst. žydų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Minint Holokausto aukų atminimo dieną, ketvirtadienį Paneriuose šimtai žmonių dalyvavo tradiciniame Gyvųjų marše nuo geležinkelio stoties iki memorialo, kur per Holokaustą nužudyta 70 tūkst. žydų.

Plevėsuojant Lietuvos ir Izraelio vėliavoms, žygyje dalyvavo Lietuvos žydai, iš Izraelio atvykę žmonės, taip pat keli šimtai jaunuolių, kurie prieš eitynes Vilniaus Rotušėje sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.

„Jeigu kalbėti apie Panerius, tai čia mirties fabrikas. Vienas žodis – baisu. Šiose eitynėse esu tam, nes esu skolinga savo šeimai išsaugoti jų atmintį“, – BNS sakė Holokaustą Vilniuje išgyvenusi 93 metų Fania Brancovskaja.

Vokietijoje gyvenantis žydas Joedas Sorekas tikisi, jog Holokaustas niekada nebus užmirštas.

„Mes esame čia, mes laimėjome, mes dainuojame, mes atsimename, kas atsitiko ir kas tai padarė. Mes einame mišku, kur mano senelė prarado savo šeimą. Pirmomis karo dienomis mano senelis ir jo sūnus buvo atvežti čia ir sušaudyti. Aš čia tam, kad išsaugočiau jų atminimą“, – kalbėjo 34 metų J. Sorekas.

„Ši diena man yra labai emocionali, nes turiu šeimą, kuri pergyveno Holokaustą. Man tai reiškia, kad žydai vis dar gyvi. Mes nepamirštame savo tėvų ir senelių“, – BNS teigė į Lietuvą iš Izraelio atvykusi 66 metų amžiaus Eva Robotnick.

Paneriuose nužudyti 70 tūkst. žydų buvo pagerbti atminimo ceremonijoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo pripažinti 877 Lietuvos piliečiai, kurie karo metu rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.

Premjeras: Pasaulio Teisuoliai – žmonės, pasmerktiesiems grąžinę esminę žmogaus teisę

Ketvirtadienį Vyriausybės rūmuose vyko Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija, kurios metu buvo pagerbta dešimt asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais atliko nepaprastą žygdarbį – gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

Renginyje kalbėjęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad Pasaulio Teisuoliai – tai žmonės, kurie pasmerktiesiems grąžino viltį ir esminę žmogaus teisę – teisę gyventi, džiaugtis, mylėti, rašoma pranešime spaudai.

„Nepaprastai džiaugiuosi, jog šiandien pagerbėme Pasaulio Tautų Teisuolius – žmones, kurie įvykdė neprilygstamą žygdarbį. Teisuoliai iš mirties vadavo draugą, kaimyną ar visai nepažįstamą žmogų, vaiką ir senelį“, – sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas prisiminė senąją žydų išmintį, jog išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbsti visą pasaulį. „Ši ceremonija svarbi ne tik Holokausto aukoms, šią tragediją išgyvenusiesiems, pasaulio žydų bendruomenei, bet ir visai žmonijai“,  – teigė Ministras Pirmininkas.  

„Šiandien žemai lenkiamės Lietuvos žmonėms, kurie rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, gelbėjo žydus nuo budelio rankos. Šie drąsuoliai jautė pareigą savo gyvenimu skelbti, kad net ir mirties akivaizdoje žmogus turi išlikti žmogumi“, – kalbėjo premjeras.

Šiemet Pasaulio Tautų Teisuoliais pripažinti Adolfas Baliutis (1900–1977), Ona Baliutienė (1914–1999), Juozas Balutis (1908–1971), Jonas Greičius (1903–1985), Marijona Greičiuvienė (1907–2004), Stasė Jagutienė (1913–1983), Juzefa Petrauskienė (1871–1963), Anastazija Vasiliauskienė (1905–1976), Matilda Zubrienė (1897–1970) ir Antanas Zubrys (1883–1951).

Izraelio Valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas Teisuolių artimiesiems įteikė Garbės raštus ir medalius, kuriame iškalti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“.

Kasmet visame pasaulyje Izraelio valstybė siekia tinkamai įvertinti tuos žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Teisuolių vardai įrašomi į Garbės sieną Jeruzalėje, Jad Vašem muziejaus teritorijoje, įkurtame Pasaulio Tautų Teisuolių sode. Ši ypač svarbi pagerbimo ceremonija vykdoma jau antrą dešimtį metų. 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...