captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švietimo tarybos pirmininkė: regionų vaikučiai gali neįstoti į aukštąsias mokyklas – ne dėl savo kaltės

Ar visų regionų vaikai turi vienodas galimybes įstoti į aukštąsias mokyklas? Ketvirtadienį apie tai diskutuoja Švietimo taryba. Jos pirmininkė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė Vilija Targamadzė sako, kad Tarybai didžiausią nerimą kelia regionų mokyklų valstybinių egzaminų rodiklių netolygumas.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Ar visų regionų vaikai turi vienodas galimybes įstoti į aukštąsias mokyklas? Ketvirtadienį apie tai diskutuoja Švietimo taryba. Jos pirmininkė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė Vilija Targamadzė sako, kad Tarybai didžiausią nerimą kelia regionų mokyklų valstybinių egzaminų rodiklių netolygumas.

„Mūsų galva, taip yra ne todėl, kad vaikai negabūs. Reikia labai susirūpinti mokykloms, joms reikia analizuoti priežastis, savivaldybėms reikia labai rimtai analizuoti priežastis, – pabrėžia V. Targamadzė. – Tai – labai rimti signalai, nes tie vaikučiai gali neįstoti į aukštąsias mokyklas ne dėl savo kaltės.“

Pasak Švietimo tarybos pirmininkės, valstybinių brandos egzaminų rezultatai kai kuriose šalies savivaldybėse nėra džiuginantys. Be to, V. Targamadzės žodžiais, matyti dideli neatitikimai tarp didžiųjų miestų ir regionų egzaminų rezultatų.

„Jei Vilniuje apibendrintas, visų miesto mokyklų valstybinių brandos egzaminų rodiklis yra 217, tai Skuodo savivaldybėje – 116, Širvintų – 115, Pagėgių savivaldybėje – 114. [...] Jei Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos rodiklis yra 133 (aukštesnis už savivaldybės vidurkį), kitoje mokykloje, kurios nenorėčiau įvardinti, visgi yra 76. Matote, yra tokie dideli netolygumai“, – atkreipia dėmesį V. Targamadzė.

Paklausta, ar turėtų būti nustatytas minimalus stojimo į aukštąsias mokyklas balas, profesorė sako, kad aukštosios mokyklos tokią teisę turi. Tai esą visiškai teisinga.

„Na, pavyzdžiui, VU turi gana aukštą stojamąjį balą. Tai – visiškai suprantama, nes tai yra prestižinė aukštoji mokykla. Minimalus stojamasis balas ten yra 3. Vadinasi, jei 3 neturi, nepraeisi.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas – po 2, Aleksandro Stulginskio universitetas – po 1 balą. Taip pat – Vilniaus kolegija ar Šiaulių kolegija. Viskas yra lyg ir ganėtinai sutvarkyta“, – teigia Švietimo tarybos pirmininkė.

Kita vertus, pastebi ji, ne visi abiturientai yra taip gerai pasirengę išlaikyti valstybinius brandos egzaminus. Kai kurios savivaldybės turėtų dėl to sunerimti ir atlikti namų darbus.

„Visų pirma jie turi išanalizuoti priežastis, kodėl vienų egzaminų rezultatai yra geresni, kitų –  prastesni. Paprastai tos priežastys glūdi mokykliniame gyvenime“, – tvirtina V. Targamadzė.

Ji sako, kad mokytojams derėtų įvertinti, ar jie išmano didaktikos meną, ar skiria užtektinai laiko mokiniams, galų gale – ar moka dirbti su Z kartos atstovais.  

„Gal jie nemoka dirbti su atėjusia į mokyklą naująja karta? Tai yra Z karta, kuri reikalauja kitokių mokytojų gebėjimų“, – mano V. Targamadzė.

Profesorė pripažįsta, kad problema reikėtų rūpintis ir nacionaliniu lygmeniu.

„Kas padeda mokslininkams kelti kvalifikaciją? – klausia V. Targamadzė. – Juk kvalifikacijos sistema yra išardyta [...]. Tai yra kompleksinė problema.“

Švietimo tarybos pirmininkės nuomone, kol mokytojas nepamatys vaiko, nepradės su juo dirbti, padėti jam įsisavinti medžiagos, kol mokiniai nebus motyvuoti siekti geresnių rezultatų, tol nieko nepasieksime.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...