captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sumaišė kortas aukštosioms mokykloms: reitingai, kurie nustebins

Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos ir vėl buvo įvertinos pasauliniu lygmeniu. Tiesa, šį kartą rezultatai nustebino net nuolat reitingavimo sistemas stebinčius specialistus – gauti duomenys kardinaliai skiriasi nuo iki tol skelbtų Lietuvoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlomos studijų programos ir vėl buvo įvertinos pasauliniu lygmeniu. Tiesa, šį kartą rezultatai nustebino net nuolat reitingavimo sistemas stebinčius specialistus – gauti duomenys kardinaliai skiriasi nuo iki tol skelbtų Lietuvoje.

Tokią specialistų reakciją išprovokavo bene didžiausio ir informatyviausio pasaulinio aukštųjų mokyklų reitingo „U-Multirank“ rezultatai.

Rengiant jį buvo apdorota 21 tūkstantis institucinių duomenų ir 37 tūkstančiai duomenų iš atskirų mokslo krypčių, įvertinta daugiau nei 1 800 fakultetų ir 7 500 studijų programų septyniose studijų srityse. Šįkart tarp 1200 tirtų aukštųjų mokyklų iš 83 šalių apžvelgta ir 14 jų esančių Lietuvoje – 7 universitetai ir 7 kolegijos.

Europos komisijos remiama „U-Multirank“ reitingavimo sistema išsiskiria tuo, kad suteikia galimybę palyginti aukštojo mokslo įstaigas pagal didesnį skaičių kriterijų nei kitose dabartinėse tarptautinėse reitingavimo sistemose.

Šios sistemos tikslas – išvengti paprastų lyginimo lentelių, kurios gali pateikti klaidinančius labai skirtingų tipų universitetų palyginimus arba paslėpti svarbius to paties universiteto kursų kokybės skirtumus. Šiame reitinge aukštųjų mokyklų veikla analizuota pagal 31 rodiklį, kurie pagal pobūdį sugrupuoti į penkis kriterijus – studijų, mokslinių tyrimų, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir poveikio regionui. Kiekvienas rodiklis penkiabalėje skalėje vertinamas nuo „labai gerai“ iki „silpnai“.

Kaip sekėsi Lietuvos aukštosioms mokykloms?

Iš sudaryto reitingo matyti, kad nurodytose srityse daugiausiai aukščiausių įvertinimų – dešimt – surinko Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) gavo 8, Mykolo Romerio universitetas (MRU) – 7, Vilniaus universitetas (VU) – 6, Klaipėdos universitetas (KU) – 5, Lietuvos sporto universitetas (LSU) – 4 balus.

Geriausiai Lietuvos aukštosios mokyklos įvertintos pagal poveikį regionui. Už bakalaurų įsidarbinimą net keturiems iš septynių reitinge dalyvaujančių Lietuvos universitetų skirtas aukščiausias balas (VGTU, KTU, VU, KU).

Geriausiai Lietuvos universitetai įvertinti ir pagal magistrantūros absolventų integraciją į darbo rinką: maksimalų įvertinimą gavo visi, išskyrus VDU.

Paskelbė dalykinį reitingą

Lietuvos aukštosios mokyklos buvo tirtos ir pagal dalykinį reitingą. Buvo žiūrima, kuriuose Lietuvos universitetuose geriausia mokytis verslo, psichologijos, medicinos, fizikos, inžinerijos ir kompiuterių mokslų.

Rezultatai išsidėstė taip:

Pagal „U-Multirank“, Lietuvoje verslą geriausia studijuoti KTU ekonomikos ir verslo arba socialinių, humanitarinių ir menų mokslų fakultetuose. Trečioje vietoje liko Kauno kolegija.

Ketvirtoje – Marijampolės kolegija, penktoje – VGTU. Savo ruožtu VU padaliniai dalijasi 6-8 (6 – Kauno humanitarinis fakultetas, 7 – Ekonomikos fakultetas, 8 – Tarptautinio verslo mokykla) vietas, 9 vietoje liko Vilniaus kolegija, 10 – VDU.

Kompiuterių mokslus, pasirodo, geriausia studijuoti Alytaus kolegijoje, KTU arba Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.

Ketvirtoje vietoje reitinguojama Šiaulių valstybinė kolegija, penktoje – Socialinių mokslų kolegija, šeštoje – VGTU, septintoje – VU, aštuntoje – Vilniaus kolegija, devintoje – VDU.

Elektros inžinerijos mokslus geriausia baigti KTU elektros ir elektronikos arba telekomunikacijų ir elektronikos fakultete, mechanikos inžinerijos – KTU arba Marijampolės kolegijoje, fizikos – KTU, VU arba VDU.

Psichologiją, pasirodo, geriausia studijuoti MRU, VU arba VDU (3 vietoje – Teorinės psichologijos, 4 – Bendrosios psichologijos katedra), mediciną – VU.

Nors šie reitingai – kardinaliai skiriasi nuo anksčiau skelbtų, bene visi Lietuvos universitetai rezultatais didžiuojasi. Tiesa, reitingais besidomintys specialistai įspėja, kad per anksti to daryti nereikėtų

Džiaugėsi aplenkę klasikinius Europos universitetus

VU, likusio 5 (iš 7) vietoje tarp tyrime dalyvavusių Lietuvos universitetų, atstovė, Studijų programų kokybės valdymo skyriaus vyriausioji specialistė dr. Inga Milišiūnaitė DELFI sakė, kad, šios sistemos privalumas yra tai, kad ji nelygina „apelsinų su obuoliais“.

VU vietai tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų ji didelės reikšmės ji neteikė. Anot specialistės, reikia didžiuotis, kaip universitetas atrodo šalia klasikinių pasaulio mokymosi įstaigų.

„Šiemet VU pagal gautų aukščiausių vertinimų skaičių lenkia tokius klasikinius Rytų ir Centrinės Europos universitetus kaip Estijos Tartu universitetą, Čekijos Karolio universitetą ir Lenkijos Jogailos universitetą. Minėti užsienio universitetai populiarios QS World University Rankings sistemos 2014 metais skelbtuose reitinguose patenka tarp 400 geriausiųjų pasaulio universitetų: Čekijos Karolio universitetas – 244 vieta, Lenkijos Jogailos universitetas – 371 vieta, Tartu universitetas – 379 vieta.

Vilniaus universitetas lyginant su minėtais klasikiniais užsienio universitetais gavo 6 aukščiausius įvertinimus, Estijos Tartu universitetas – 5 , Karolio universitetas – 5, Jogailos universitetas – 5“, – džiaugėsi ji.

VU reitinge gerai įvertinti pagal sėkmingai ir norminiu laiku bakalauro ir magistrantūros studijas baigusių absolventų skaičių, studentų mobilumą, studentų atliktas praktikas Lietuvoje, bakalauro ir magistrantūros studijų programų absolventų, įsidarbinusių šalyje, procentą.

Aukštą įvertinimą VU gavo pagal kartu su verslo subjektais gautus patentus, VU mokslininkų publikacijas. Jos vertintos pagal tokius kriterijus kaip kartu su verslo partneriais rengtos publikacijos, kartu su užsienio autoriais rengtos publikacijos, regioninės publikacijos, iš išorės gaunamos pajamos už mokslą.

VGTU neslėpė džiaugsmo

VGTU tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė apžvelgdama rezultatus sakė, kad jie – labai geri. Daugiau nei pusė (apie 60 proc.) VGTU rodiklių įvertinti „labai gerai“ arba „gerai“.

Be poveikio regionui, aukščiausias pozicijas reitinge užima universiteto mokslininkų publikacijos dažniausiai cituojamuose leidiniuose, nuo universiteto atskilusių įmonių skaičius (angl. spin-off), mokslininkų indėlis į menus, pritrauktos finansinės investicijos iš privačių ir regioninių partnerių, bakalauro studijos anglų kalba, studentų mobilumas bei pajamos, gautos iš nuolatinio profesinio tobulėjimo.

„Remiantis reitingo kūrėjų statistika, tik 8 proc. visų vertintų aukštųjų mokyklų surinko daugiau nei 10 aukščiausių įvertinimų, tad VGTU pasiekimai – 10 aukščiausių įvertinimų – yra labai geri. 50 proc. visų vertintų universitetų gavo nuo 1 iki 5 aukščiausių įvertinimų, tad dauguma Lietuvos universitetų pademonstravo daug geresnius rezultatus nei pusė visų vertintų aukštųjų mokyklų“, – pastebėjo ji.

KTU giria savo kryptingą darbą

Tuo pat metu KTU džiūgavo gavę aukščiausią įvertinimą (1 balą iš 5 galimų) tarpdisciplininių publikacijų, meninės produkcijos, privataus kapitalo pritraukimo, prie universiteto įkurtų jaunųjų įmonių, tarptautinių bakalauro ir magistrantūros programų, studentų įsidarbinimo ir praktikos, kapitalo iš regioninių šaltinių pritraukimo subkategorijose.

Kaip ir praėjusiaisiais metais, lyderiaujančias pozicijas KTU užima pagal indėlį į regiono vystymąsi ir mokymo kokybės kategorijose. Universiteto tarptautiškumo rodikliai, lyginant su praėjusiaisiais metais, smarkiai šoktelėjo į viršų.

„Mūsų kryptingas darbas davė labai gerų rezultatų – Universiteto vertinimas pakilo net penkiose pozicijose“, – rezultatus komentavo KTU Strateginio planavimo ir kokybės direktorė Solveiga Buožiūtė.

VDU turi ambicijų kilti aukščiau

VDU įvertintas maksimaliu reitingu „labai gerai“ už magistrų studijų baigimo santykį, studentų mobilumą, užsienio k. dėstomų magistrantūros programų skaičių, išorinių mokslinių tyrimų pajamas, meninę produkciją, tarpdisciplinines, regionines publikacijas, užsieniečių akademinių darbuotojų skaičių. Aukštą įvertinimą „gerai“ gavo VDU bakalaurų studijų baigimo santykis, bakalaurų ir magistrų studijų baigimas laiku, regione dirbančių bakalaurų ir magistrų skaičius.

„Turime ambicijų pakilti ir aukščiau – kaip toks dinamiškas, laisvas universitetas turime tam potencialo“, – teigia VDU mokslo prorektorius prof. Juozas Augutis, pabrėžęs, jog universitete yra ką tobulinti – didinti žinomumą, sklaidą apie mokslinę produkciją, studentų rengimą ir t. t.

Be bendro institucinio vertinimo, universitetas dalyvavo ir studijų krypčių vertinime. Šiemet jame buvo vertinami trys akademiniai vienetai: Informatikos fakultetas, Bendrosios psichologijos katedra ir Teorinės psichologijos katedra.

Informatikos fakultetas aukščiausią vertinimą gavo pagal 3 rodiklius: studentų ir personalo skaičiaus santykį, publikacijų citavimą patentuose ir tarptautinių tyrimų stipendijų sumą. Bendrosios psichologijos katedra aukščiausią įvertinimą gavo už akademinio personalo, turinčio daktaro laipsnį, dalį nuo visų akademinių darbuotojų (100 proc.). Savo ruožtu Teorinės psichologijos katedra aukščiausią įvertinimą gavo ne tik už akademinio personalo su daktaro laipsniu skaičių (100 proc.), bet ir už studentų ir personalo skaičiaus santykį.

MRU didžiuojasi psichologijos studijomis

Savo ruožtu MRU džiaugiasi ne tik gautu balu, bet ir tuo, kad jų vykdomos studijos psichologijos kryptyje įvertintos geriausiai šalyje.

„MRU Socialinių technologijų fakultete (STF) rengiamos psichologijos studijos gavo aukščiausią įvertinimą pagal personalo ir studentų skaičiaus santykio bei studentų praktikos rodiklius, gerai įvertinti santykiai su socialiniais partneriais, būsimais darbdaviais, universitete teikiamos bibliotekos paslaugos, IT aprūpinimas, galimybės tęsti studijas užsienyje.

Fakultetas džiaugiasi dalyvavęs ir pateikęs visus duomenis Europos Komisijos remiam naujam tarptautiniam reitingui, kuriais remiantis studijų kryptis buvo įvertinta įvairiais parametrais“, – rašoma jų išplatintame pranešime.

Aukštųjų mokyklų reakcija kelia juoką – priminė pradinukus

Tačiau tokios universitetų pagyros kelią juoką dirbantiems su aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemomis. Gruodžio pradžioje dalykinius universitetų ir kolegijų reitingus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ kūrėjai – Gintaras Sarafinas ir Jonė Kučinskaitė priminė, kad ne visais reitingais galima ir reikėtų pasitikėti.

„U-Multirank“ yra savotiškas protesto reitingas. Visos senosios ir didžiosios reitingavimo sistemos, pavyzdžiui, „QS“, „ARWU“, „Time“ dažnai yra kritikuojamos Europos aukštųjų mokyklų, nes jose dominuoja Amerikos ir Azijos universitetai. Europoje esančios mokymosi įstaigos ten užima gana žemas vietas, todėl, manau, šis reitingas, kuris yra remiamas Europos komisijos, atsirado kaip alternatyva. Jų lūkesčiai – akivaizdūs, norima, kad Europoje esantys universitetai būtų matomi“, – kokiu tikslu galėjo būti organizuojamas šis reitingas, svarstė J. Kučinskaitė.

Ji pripažino, kad „U-Multirank“ aukštųjų mokyklų reitingavimo sistema jai neatrodo patikima.

„Visas reitingavimas yra aprašomasis. Kiekviena aukštoji mokykla pateikiamus duomenis gali interpretuoti taip, kaip nori, todėl tai visiems patinka – kiekvienas randa, kur gali pasigirti. Man net juoką kelia tai, kaip aukštosios mokyklos sureagavo į šiuos duomenis. „U-Multirank“ yra toks reitingas, kur gali pasidaryti reitingą pats. Jis įtinka visiems – nieko nepasako, bet visus pagiria. Man tai primena pedagoginę sistemą Skandinavijoje ar Lietuvos pradinėse mokyklose, kur visi vaikai – patys šauniausi, geriausi ir protingiausi. Į tai žiūriu šiek tiek skeptiškai. Reitingas turi kažką realiai parodyti, o ne tik aprašyti, kad puikiai pasistengei ir padirbėjai“, – sakė ji.

Laimi dėl reklamos, o ne suteikiamų žinių

J. Kučinkskaitė taip pat pastebėjo, kad reitinguotojai rėmėsi duomenimis, kuriuos jiems pateikė pačios aukštosios mokyklos. Anot jos, būtent dėl to ir matome stebinančius duomenis. Pavyzdžiui, kad geriausia su informacinėmis technologijomis susijusius dalykus mokytis Alytaus kolegijoje.

„Keista man atrodo ir tai, kad reitinguotojai dėmesį kreipia į aukštųjų mokyklų interneto svetaines. Kai kurie universitetai ar kolegijos ten sudeda visą studentams reikalingą informaciją: ten būna ir tvarkaraščiai, ir prisijungimai prie informacijų bazių, dėstytojų užduočių. Natūralu, kad tas tinklalapis studentų yra labiau matomas, jo lankomumo rodikliai yra geresni. Iš kitos pusės, yra ir tokių aukštųjų mokyklų, į kurių tinklalapį užėjus prieš Velykas prie naujausių žinučių dar rasi rektoriaus Kalėdinį sveikinimą“, – pastebėjo J. Kučinskaitė.

Anot jos, tokiuose reitinguose dažniausiai laimi tos aukštosios mokyklos, kurios turi gerą viešųjų ryšių skyrių, rinkodaros specialistus.

Nemoka priimti kritikos

Paklausta, ar būtent dėl šių specialistų profesionalumo trūkumo taip nepasisekė VU, mat buvo galima tikėtis, kad šis universitetas reitinge užims pirmą vietą, J. Kučinskaitė patikino, kad iš tiesų šis universitetas yra vienas iš sąžiningiausių.

G. Sarafinas pritarė, kad būtent dėl tokių sukčiavimo atvejų jie nusprendė neimti jokių duomenų iš aukštųjų mokyklų.

„Tai visiškai iškraipo rinką. Kai duomenis siunčia pačios aukštosios mokyklos, kas gali juos patikrinti? Europiečiai to tikrai nedaro, jie pasitiki aukštosiomis mokyklomis, tačiau mes iš savo patirties galime pasakyti, kad to daryti nereikėtų. Kai mes gaudavome duomenis iš kai kurių diplomų fabrikų, ten būdavo tiek nulių prirašyta, kad tiek studentų kartais nebūdavo“, – pastebėjo jis.

Įdomu pastebėti ir tai, kad Lietuvos universitetai nėra linkę dalyvauti reitinguose. Pasak G. Sarafino, taip yra dėl to, kad Lietuvos aukštosios mokyklos tiesiog nemoka priimti kritikos.

„Kai tavęs niekas nevertina, su niekuo nelygina, nereikia prieš nieką aiškintis, nieko įrodinėti, daug paprasčiau. Pagalvokite, kaip paaiškinti studentams ar jų tėvams, universiteto bendruomenei kodėl universitetas – užima 5 ar 7 vietą? Tada reikia imti kažką keisti, tobulinti, gerinti. O jei tu niekur nedalyvauji ir manai, kas Lietuvoje labai įprasta, kad tavo atstovaujama aukštoji mokykla – pati geriausia, tai tuo viskas ir pasakyta. Lietuvos aukštosioms mokykloms iš tiesų niekada nereikėtų tų reitingų. Jie naudingesni jaunuoliams, darbdaviams, tėvams. Tokia yra Lietuvos aukštųjų mokyklų kultūra, jos nenori lygintis, nes tai leidžia ramiau gyventi ir tūnoti savo užutėkyje“, – pastebėjo jis.

Geriausiu skelbtas VU

DELFI primena, kad žurnalo „Reitingai“ pirmą kartą Lietuvoje parengtame dalykiniame 70 universitetinių studijų krypčių reitinge dominuoja:

1. Vilniaus universitetas (geriausias 21-oje iš 70-ies vertintų studijų krypčių)
2. Kauno technologijos universitetas (geriausias 14-oje studijų krypčių)
3. Lietuvos sveikatos mokslų (geriausias 8-ose kryptyse) universitetas
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (geriausias 5-ose kryptyse)
5. Vilniaus dailės akademija (pirmauja 4-ose kryptyse)
6. Vytauto Didžiojo universitetas (lyderis 3-ose kryptyse)
7. Klaipėdos universitetas (3-ose kryptyse)
8. Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (nėra lygių 2-ose kryptyse)
9. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (pirmauja 2-ose kryptyse)
10. LCC Tarptautinis universitetas (2-ose kryptyse)

Praėjusiais metais „U-Multirank“ reitinguose įvertintos 879 mokslo įstaigos, šiemet – daugiau nei 1 200 iš 83 šalių. Informacija reitingams buvo renkama iš tarptautinių bibliometrinių ir patentų duomenų bazių, duomenis pateikė iniciatyvą remiančios aukštosios mokyklos, taip pat atlikta daugiau nei 85 tūkst. studentų apklausa.

Reitingų kūrime dalyvavo Aukštojo mokslo politikos studijų centras (CHEPS), Aukštojo mokslo centras (CHE), mokslo darbų populiarinimo kompanija „Elsevier“, kiti partneriai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...