captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: keisis VSD keliami tikslai

Stebėdami Valstybės saugumo departamento (VSD) darbą, matėme tik stebėjimą ir pažymų rašymą, tačiau nebuvo vykdoma grėsmių prevencija ir šalinimas, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Reikalingas naujas požiūris, naujas vadovavimo stilius ir gebėjimas prisiimti realią atsakomybę už darbo rezultatus. Stebėtojų nebereikia“, – interviu LRT Radijui teigia ji.
D. Grybauskaitė. T. Lukšio (BFL) nuotr.
D. Grybauskaitė. T. Lukšio (BFL) nuotr.

Stebėdami Valstybės saugumo departamento (VSD) darbą, matėme tik stebėjimą ir pažymų rašymą, tačiau nebuvo vykdoma grėsmių prevencija ir šalinimas, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Reikalingas naujas požiūris, naujas vadovavimo stilius ir gebėjimas prisiimti realią atsakomybę už darbo rezultatus. Stebėtojų nebereikia“, – interviu LRT Radijui teigia ji.

– Į VSD vadovus pateikėte pulkininko Dariaus Jauniškio kandidatūrą. Kodėl, Prezidente, išsirinkote būtent šį asmenį?

– Pirmiausia yra objektyvios priežastys, dėl ko reikia patyrusio žmogaus tiek žvalgybos, tiek kituose frontuose. Reikia žmogaus, gebančio priimti sprendimus, turinčio lyderystės patirtį, nes geopolitinė situacija sudėtinga. Grėsmės aplink Lietuvą platesnės ir didesnės. Todėl būtina, kad tokia institucija, kaip VSD, dirbtų gerokai efektyviau, neliktų tik procesų stebėtoja ir tinkamai vykdytų Žvalgybos įstatymą, kuriame numatyta ne tik stebėti, rinkti, bet ir šalinti įvairias grėsmes bei pavojus. Taigi reikia naujo, tvirto vadovo, pasiryžusio vykdyti pareigą, mylinčio tėvynę. Manau, kad parinktas kaip tik toks kandidatas.

– Užsiminėte apie geopolitinę situaciją. Ateina naujas vadovas. Galbūt šiek tiek keisis ir tikslai, keliami VSD?

– Be jokios abejonės. Mes turime gerai suformuluotą Žvalgybos įstatymą, kuriame numatyta prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančias Lietuvai. Kol kas matėme tik stebėjimą, daugybės pažymų rašymą ir nusišalinimą nuo grėsmių prevencijos ir šalinimo. Todėl reikalingas naujas požiūris, naujas vadovavimo stilius ir gebėjimas prisiimti realią atsakomybę už darbo rezultatus. Stebėtojų nebereikia.

– Šią savaitę Lietuva atsisveikino su dviem iškiliais politikiais, Nepriklausomybės Akto signatarais Algirdu Patacku ir Romualdu Ozolu. Kokie jie išliks Jūsų atmintyje? Kokius jų darbus ir nuopelnus Lietuvos valstybei prsiminsite?

– Su šiais dviem žymiais mūsų politikais susitikau gal kiek vėliau, jau tapusi prezidente. Turėjau garbės ir progos su jais bendrauti. Be abejo, juos pažinau jau kitokius, ne tokius kaip Sąjūdžio laikotarpiu. Bet man šie žmonės skirtingai simbolizavo (jie, be abejo, buvo skirtingi) valstybės kūrimą, orios, savimi pasitikinčios ir savarankiškos Lietuvos kūrimą. Tokią Lietuvą jie matė, tokios tikėjosi ir tokią kūrė. Ši Sąjūdžio karta turėjo labai aiškią Lietuvos viziją. Jų įžvalgos, jų nuoseklus darbas po truputį tampa mūsų garbingos Lietuvos istorijos dalimi. Ką tik atšventėme 25-metį.

Galiu pasakyti, kad jų gyvenimas ir tikėjimas Lietuva įkvėps mus visus, ypač jauną politikų kartą. Dabar matome, kaip po truputį keičiasi Sąjūdžio politikų karta. Su jais atsisveikiname, o jų kurta Lietuva išlieka kaip labai vertingas palikimas, kurį tikrai įvertina ir kuriuo dar ilgai naudosis ateinančios politikų kartos. Taip, tai labai liūdna. Bet turbūt tai neišvengiama. Svarbiausia, kad Lietuva išlieka laisva, ori, nepriklausoma. Būtent tokia, kokios siekė šie žmonės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...