captcha

Jūsų klausimas priimtas

Generolas V. J. Žukas: turime sukurti sukurti tokią struktūrą, kuri suveiktų čia ir dabar

Seimas jau prieš kelias savaites priėmė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą dėl šauktinių kariuomenės sugrąžinimo, o krašto apsaugos ministras jau pasirašė įsakymą, kuriuo gegužės 11 d. prasidės šaukimo procesas. Šią savaitę ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė Karo prievolės įstatymo pataisas, kurios kitą savaitę bus teikiamos Seimui.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Seimas jau prieš kelias savaites priėmė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą dėl šauktinių kariuomenės sugrąžinimo, o krašto apsaugos ministras jau pasirašė įsakymą, kuriuo gegužės 11 d. prasidės šaukimo procesas. Šią savaitę ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė Karo prievolės įstatymo pataisas, kurios kitą savaitę bus teikiamos Seimui.

Pataisos numato socialines garantijas šauktiniams, 140 eurų atlyginimą, specialų kaupimo fondą, iš kurio bus mokamos išmokos visiems tarnavusiems. Kita vertus, įstatymas turėtų numatyti ir šauktinio artimųjų ar darbdavio pareigą informuoti jį apie šaukimą, o už atsisakymą priimti šaukimą arba neinformavimą bus nustatyta administracinė atsakomybė. Šią savaitę Valstybės gynimo taryba pritarė atnaujintai ginkluotos gynybos koncepcijai.

Kariuomenės vadas generolas majoras Vytautas Jonas Žukas – „Savaitės“ studijoje.

– Ar koncepciją atnaujinti prireikė dėl Rusijos agresijos ir įvykių Kryme bei Rytų Ukrainoje?

– Taip, nes turėjome visiškai naują situaciją aplink Lietuvą ir Baltijos regioną. Antras dalykas, buvo Velso suvažiavimas, kuriame buvo priimta visa eilė sprendimų, tiek mūsų nacionaliniu lygmeniu vykdyti reformas, tiek steigti tarptautinius štabus Lietuvoje bei užtikrinimo priemones iš NATO pusės, tai visų šitų sprendimų fone mums reikėjo atnaujinti savo gynybos koncepciją, kuri prieš tai buvo parengta prieš įvykstant konfliktui Ukrainoje.

– Mes kalbame apie penkerių metų laikotarpį?

– Mes kalbame apie tą trumpąjį laikotarpį iki 5 metų, kol situacija bus tokia, kokią mes dabar ją matome, jeigu ji keisis, tai gali būti anksčiau nei 5 metai.

– Kas toje atnaujintoje gynybos koncepcijoje yra numatyta: įstatymų bazė, pirkimai, įsigijimai, kariuomenės struktūra?

– Tai yra kairuomenės tam tikri vystymosi planai iki 2021 metų, darant prioritetą artimiausiam laikotarpiui, kaip turėtų atrodyti Lietuvos kariuomenės struktūra, ginkluotė, aktyvusis rezervas, ribiniai skaičiai. Mes norime turėti tokią struktūrą, kuri būtų ne hipotetinė ir labai neorientuota į tolimą ateitį. Mes matome grėsmes labai netoli Lietuvos sienų ir turime dabar sukurti labai greitai tokią struktūrą, kuri galėtų suveikti čia ir dabar. Ir būtų pati efektyviausia.

– Beveik milijardas eurų yra numatytas įvairiems įsigijimams iki 2021 metų. Tai kas bus perkama – savaeigės haubicos iš Vokietijos, oro, prieštankinės gynybos sistemos?

– Aš tikrai nenoriu detalizuoti kokie kiekiai, bet tikrai bus perkama nauja moderni ginkluotė. Mes turime, žiūrėdami į priekį ir į tuos pavojus, kurie mums galbūt gresia arba grės ateityje, turėti tikrai modernią ginkluotę, kuri galėtų turėti gana didelį efektą, atgrasymo efektą. Kad galėtume, turėdami tą ginkluotę, pasiųsti aiškią žinią savo nedraugams, kad pasinaudosime tomis priemonėmis, kurias įsigysime, ir labai rimtai žiūrime į savo šalies gynybą. Orientuojamės į artimiausią ateitį, į tą 5 metų perspektyvą, norėdami įsigyti modernias prieštankines, priešlėktuvines sistemas, transporto priemones ir taip pat šarvuotas pėstininkų kovos mašinas.

– Žinant, kiek kainuoja vidutinio nuotolio raketos, galbūt yra kalbama, kad galima būtų dislokuoti kažkokius sąjungininkų ginklus?

– Kalbama apie tai. Ir, kaip žinote, iš mūsų sąjungininkų artimiausių – Lenkijoje – tokios raketos buvo dislokuotos.

– „Patriot“, taip?

– Taip, „Patriot“ buvo dislokuotos. Šiuo metu irgi apie tai svarstome, galvojame, tariamės su savo partneriais. Kartu su savo partneriais vertiname saugumo situaciją mūsų regione. Jeigu tokia būtinybė tikrai atsiras ir mums reikės tai daryti, aš manau, kad sprendimai tam tikrame lygyje – tiek NATO, tiek artimiausių sąjungininkų – bus priimti. Tos raketos, kurios dislokuotos Lenkijoje, jos irgi turi ir tam tikrą taktinę užduotį, kartu suveikti, jeigu reikės, pridengti ir Baltijos valstybes, nes mes turime bendrus gynybos planus.

– Ar yra numatytas nuolatinis sąjungininkų ir jų ginkluotės buvimas Lietuvoje, kad nereikėtų vežioti, kaip dabar tai vyksta?

– Taip, yra numatytas, ir dabar tuo klausimu vyksta intensyvios derybos. Mes norėtume, kad čia, Lietuvoje, būtų ir NATO labai greito reagavimo pajėgų tam tikros atsargos dislokuotos. Kalbame taip pat ir su mūsų artimiausiais partneriais amerikiečiais, kad jie čia paliktų tam tikrą dalį ginkluotės. Jie važinėjo, vertino padėtį mūsų šalyse, yra daromi tam tikri sprendimai ir artimiausiu metu bus pasirašyti tam tikri susitarimai.

– Tada, pone generole, apie kariuomenę, turiu galvoje, kareivius. Aš taip suprantu, kad tam penkerių metų laikotarpyje jau yra skiriamas dėmesys ir šauktiniams, ir rezervui?

– Taip. Šauktiniai yra pats geriausias rezervo rengimo būdas. Tai mes ir žiūrime į šauktinių kariuomenę, kaip į rezervo rengimo būdą, tikėdamiesi, kad su dalimi iš jų mes pasirašysime kontraktus, formuosime ir profesinės karo tarnybos gretas. Ir kartu per tą penkerių metų laikotarpį paruošime pakankamai didelį rezervą, kuris galėtų pakeisti tuos profesionalus arba užpildyti Lietuvos kariuomenės dalinius, jeigu to reikės, kuriant taip pat ir naujas struktūras. Tai – labai didelis žingsnis į priekį strategine prasme. Mes atsisakome karo ir taikos meto struktūrų, suvokdami labai sudėtingą situaciją aplink mūsų Baltijos šalis. Mes einame į tą struktūrą taikos metu, su kuria, jeigu reikės, galėsime pasitikti bet kokius iššūkius. Mes ruošimės taikos metu: vykdysime sąveiką tarp padalinių ir formuosime savo štabus taip, kad jie galėtų suveikti tuojau pat, o ne po savaitės, ne įvykdžius kažkokią mobilizaciją, o tuoj pat. Juos reikia sukomplektuoti taip, kad jie būtų tokio dydžio ir tokios ginkluotės, kad jie galėtų suveikti per 24 valandas. Mums reikia galvoti, kaip mes ginsime šalį. Ir mums reikia labai greitai pasiruošti tą daryti taikos metu. Ir suveikti su ta struktūra ir ginkluote, kuri veiks taikos metu. Mes neturėsime laiko komplektavimui ir naujų ginkluotės sistemų įsigijimui, jeigu krizė prasidės. Mes turime tą turėti iš anksto.

– Jeigu mes kalbame apie krizę, tai čia yra tos 72 valandos?

– Mes ruošiamės, Lietuvos kariuomenė ruošiasi veikti savarankiškai ne mažiau kaip 30 dienų. Ir mes skaičiuojame visus savo resursus, personalą, savo visas atsargas ir šaudmenis tam, kad mes galėtume veikti ne mažiau kaip 30 dienų. O toliau... toliau – kaip Dievas duos.

– Antrojo operatyvinio departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime neatmetama, kad Rusija gali ryžtis taikyti „hibridinę strategiją“ vienoje iš NATO narių, bet tokiu atveju, jeigu tai bus kažkokia neatpažįstama karinė jėga, kaip buvo Kryme, ar tuo metu nebus apsunkintas 5 straipsnio aktyvavimas?

– Sunku pasakyti. Mes bandysime atpažinti. Reikia atpažinti tą ribą, kurią bus bandoma peržengti, t.y. ginkluoti asmenys, neteisėti reikalavimai, neteisėti veiksmai. Pirmiausia, neteisėti veiksmai, t.y. tam tikrų pastatų užėmimas, prievartos ėmimasis kitų atžvilgiu ar valdžios institucijų atžvilgiu. Tuos požymius reikia pastebėti, identifikuoti. Ir, jeigu taip vyks, tai tada aišku, kad turėtų pradėti veikti pajėgos iš Lietuvos pusės. Ir veikti greitai, kad sustabdytų šitą procesą. Jokiu būdu negalima leisti, kad tie asmenys turėtų iniciatyvą ir pradėtų vykdyti savo planus, o mums pasyviai stebėti ir žiūrėti, kuo čia viskas baigsis, kaip buvo Kryme.

– Ačiū jums už pokalbį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...