captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ties šauktiniais nesustoja: pateiktas dar vienas siūlymas

Kovo mėnesį Seimui priėmus įstatymo pataisą, kuria grąžinama privalomoji karo tarnyba, lemsianti, jog į kariuomenę šiemet bus pašaukti 3 tūkst. jaunuolių, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas siūlo šauktiniais neapsiriboti – ministras nori ilginti profesionalių karių tarnybos laiką. Be to, J. Olekas teigia, kad tai tik pirmas žingsnis siekiant didesnių pokyčių kariuomenėje.
R. Achmedovo (DELFI) nuotr.
R. Achmedovo (DELFI) nuotr.

Kovo mėnesį Seimui priėmus įstatymo pataisą, kuria grąžinama privalomoji karo tarnyba, lemsianti, jog į kariuomenę šiemet bus pašaukti 3 tūkst. jaunuolių, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas siūlo šauktiniais neapsiriboti – ministras nori ilginti profesionalių karių tarnybos laiką. Be to, J. Olekas teigia, kad tai tik pirmas žingsnis siekiant didesnių pokyčių kariuomenėje.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, šiuo metu Lietuvos kariuomenės leitenantai į atsargą gali išeiti 35 metų, žemesnio laipsnio nei grandinio kariai ir vyresnieji leitenantai – 40 metų, kapitonai (kapitonai leitenantai) – 43 metų, majorai (komandorai leitenantai) – 46 metų, laipsnius nuo grandinio iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) turintys kariai ir pulkininkai leitenantai (komandorai) – 50 metų, pulkininkai (jūrų kapitonai) – 53 metų, generolai (admirolai) – 58 metų, karo kapelionai, neatsižvelgiant į jų turimą laipsnį, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų, o vyriausiasis kariuomenės kapelionas – 65 metų. Išimtiniais atvejais krašto apsaugos ministras gali pratęsti ne aukštesnį kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turinčio kario tarnybą pagal terminuotą sutartį ne ilgiau kaip dvejiems metams, arba dukart po vienus metus.

Siūloma, kad ministrui būtų sudaryta galimybė pratęsti atsargos amžiaus ribą pasiekusių karių, tarnybos laiką: kareiviams (jūreiviams) ir jaunesniesiems karininkams – ne ilgiau kaip 10 metų, arba dukart po penkerius metus, o puskarininkiams ir vyresniesiems karininkams – ne ilgiau kaip ketverius metus, arba dukart po dvejus metus. Tokias pataisas Seime įregistravo J. Olekas. Jo teigimu,  dabar į atsargą išleidžiami per jauni kariai, jų amžiaus vidurkis – vos 36,6 metų.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas visada buvo profesionalios kariuomenės šalininkas. Jam vadovaujant Krašto apsaugos ministerijai Gedimino Kirkilo Vyriausybė panaikino šauktinių kariuomenę, o po ketverių metų į ministro postą sugrįžęs socdemas ir toliau laikėsi tos pačios linijos.

„Aš ir dabar esu profesionalios kariuomenės šalininkas. Ir mes tęsime kariuomenės profesionalizaciją. Ta komplektavimo duobė, kuri buvo sudaryta 2009–2014 m., taip greitai neužpildoma profesionalais. Nors, turiu pasakyti, mums gana neblogai sekėsi. Ir praėjusiais metais didėjo padalinių užpildymas, kai kurių – net dvigubai. Ir šiais metais jau daugiau nei 120 sutarčių pasirašyta per nepilnus du mėnesius. Bet ir bendra geopolitinė situacija verčia, kad mes laikinai papildytume (kariuomenę – DELFI) šauktiniais kariais.Priverstinė situacija“, – vasarį DELFI kalbėjo J. Olekas.

Ministras neslepia – profesionali karo tarnyba nėra pats geidžiamiausias darbas. Ir ne pačios didžiausios karių algos – viena to priežasčių.

„Manau, kad tam tikras tarnybos sąlygų pagerinimas yra būtinas. Nes kariai šiandien gauna mažiau nei policininkai. Nežinau visų palyginimų, bet eilinio kario atlyginimas yra mažesnis. Apie 550–570 eurų iki mokesčių. Su priedais tai galėtų būti apie 700 eurų su trupučiu“, – sakė J. Olekas.

DELFI primena, kad kovo mėnesį Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę pakviesti 3–3,5 tūkst. šauktinių.

Atskiri parlamentarai jau yra registravę įstatymų pataisas, kad pirmiausia į privalomąją karo tarnybą būtų kviečiami savanoriai, bedarbiai, valstybės tarnautojai ir nuteistieji už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

Nors anksčiau siūlyta, kad į privalomąją karinę tarnybą būtų šaukiami vyrai iki 38-erių metų, tačiau šią savaitę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sutarė keisti Karo prievolės įstatymą taip, kad karo prievolei būtų šaukiami jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, tačiau dingtų nuostata apie baigusius aukštąjį mokslą, kurie dabar galėtų būti šaukiami iki 38 metų. Ši riba liktų tik savanoriams: savanoriškai pradinę privalomąją karo tarnybą galėtų atlikti žmonės nuo 18 iki 38 metų, įskaitant ir moteris.

Šiuo metu 19–26 metų jaunuolių Lietuvoje yra 180 tūkst.

Šauktinių sąrašas bus padalintas į 6 dalis pagal regionus: taip norima pasiekti, kad šaukiamiesiems netektų iš Klaipėdos vykti į Vilnių ar atvirkščiai.

Valstybės gynimo taryba sprendimą grąžinti privalomąją karinę tarnybą priėmė dar vasario mėnesį. Prieš keletą metų panaikintą šauktinių kariuomenę siūloma atkurti dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, tuomet kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak jos, Suomija, Estija, Norvegija ir Danija taip pat naudoja mišrią kariuomenę. O Lietuvai sprendimas esą leis per pusantrų metų pilnai sukomplektuoti kariuomenę.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...