captcha

Jūsų klausimas priimtas

Liberalų sąjūdis į koaliciją kviestų konservatorius ir valstiečius

Liberalų sąjūdis (LS) kaip galimus partnerius, kurie Seime padėtų suformuoti centro dešinės koaliciją, mato Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Taip LRT Radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kalbėjo liberalas Gintaras Steponavičius.
V. Skairaičio (BFL) nuotr.
V. Skairaičio (BFL) nuotr.

Liberalų sąjūdis (LS) kaip galimus partnerius, kurie Seime padėtų suformuoti centro dešinės koaliciją, mato Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Taip LRT Radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kalbėjo liberalas Gintaras Steponavičius.

„Mūsų partneriai išlieka TS-LKD. Man atrodo, kad stiprėjanti LVŽS perlips 5 proc. barjerą, turės vienmandatininkų ir jos svoris kitame Seime bus didesnis. Valstiečius taip pat matome kaip galimus partnerius, kurie padėtų suformuoti centro dešinės koaliciją“, – sako liberalas G. Steponavičius.

Pokalbiai šia linkme jau yra prasidėję – LS lyderis Eligijus Masiulis esą kalbėjosi su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu dar prieš antrąjį tiesioginių merų rinkimų turą. „Ne vienoje savivaldybėje valstiečių parama mūsų kandidatams į merus buvo labai stipri, pavyzdžiui, Tauragėje. Galvoju, kad tai kuria pasitikėjimu grindžiamą mūsų santykių perspektyvą“, – LRT Radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ dėstė politikas.

R. Šimašius ir G. Steponavičius, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Be to, pasak G. Steponavičiaus, daugelyje savivaldybių LS su valstiečiais esą turi geros darbo patirties, o po savivaldos rinkimų kai kuriose savivaldybėse šios partijos taip pat dirbs kartu. „Mes juos tikrai matome kaip politinę jėgą, turinčią aiškią liniją ir stuburą. Dialogas su jais vyksta, matysime, kuo visa tai baigsis. Kol kas anksti kalbėti, nes dar neaiškūs būsimų Seimo rinkimų rezultatai“, – apibendrino G. Steponavičius.

J. Razma: jei liberalai sutaria, mes tikrai sutarsime

Savo ruožtu konservatorius Jurgis Razma teigia neatmetantis galimos koalicijos tarp TS-LKD, LS ir LVŽS. „Valstiečiai, nors ir neturi atskiros frakcijos Seime, jų atstovė Rima Baškienė yra tarp oponuojančių valdančiajai koalicija, mes su ja daug bendraujame ir turime gerus ryšius. Su valstiečių atstovais gerai sutariame ir savivaldybėse, todėl aš visiškai pozityviai žiūrėčiau į tokį koalicijos branduolį“, – LRT.lt sakė J. Razma.

Konservatorius pripažįsta, kad jam kiek netikėta, jog liberalai yra taip suartėję savo pozicijomis su valstiečiais: „Prisimenant darbą valdančiojoje koalicijoje, mūsų ministrui Kazimierui Starkevičiui netgi tekdavo pagudrauti užtikrinant reikiamą nacionalinę paramą žemės ūkiui, nes liberalų ministrai tam labai priešindavosi. Tai jei jie taip gražiai draugauja, patikėkit, mūsų partijai dėl valstiečių tikrai jokių problemų nėra.“

J. Razma svarsto, kad LVŽS akcentavimas kaip koalicijos partnerių, „matyt, reiškia, kad liberalai atsisako klaidingos nuostatos, jog žemės ūkio nereikia remti tiek, kiek remiama dabar“. „LVŽS, eidama į bet kokią koaliciją, akcentuos, kad žemės ūkis turi būti remiamas dar stipriau. Nemanau, kad jie atsisakytų savo esminių nuostatų“, – kalbėjo J. Razma.

J. Razma, T. Lukšio (BFL) nuotr.

Politikas neatmeta, kad šios trys partijos gali pritrūkti mandatų valdančiajai koalicijai sudaryti, todėl galbūt vertėtų svarstyti ir apie Socialdemokratų partijos įtraukimą.

„Jei neužtektų, be abejo, įvardyčiau socialdemokratus, bet privalome siekti bent šiokio tokio krypties pakeitimo, išeiti iš politinio plūduriavimo, kuris dabar yra stebimas dirbant Algirdo Butkevičiaus vyriausybei. LSDP nėra kažkokie kraštutiniai socialdemokratai, todėl nemanau, kad būtų didelė problema suderinti programines nuostatas. Bet, jei kalbame apie būsimos koalicijos projekcijas, norėčiau juos [socialdemokratus] matyti kaip vėliau pakviečiamą koalicijos dalyvį. Pirmiausia reikia stengtis apsieiti be dabartinių valdančiųjų atstovų“, – portalui LRT.lt komentavo J. Razma.

„Kas galėtų paneigti...“
 
LVŽS atstovė Seime Rima Baškienė mano, kad kalbėti apie galimą koaliciją po kitų Seimo rinkimų yra per anksti.
 
„Kaip žemaitė, galiu pasakyti, kad pirma reikia laimėti rinkimus ir tapti parlamentine partija. Laikausi principo, kad reikia peršokti griovį ir tik tuomet sakyti „op“. Matau LS poziciją, yra kai kurių sąlyčio taškų, kurie galėtų būti diskutuotini, yra programinių nuostatų atitikmenų, todėl kas galėtų paneigti... Bet, visų pirma, reikia sulaukti tos pozicijos. Iš tiesų yra noras keisti situaciją Lietuvoje, noras eiti pažangos keliu, aukščiau keliant ir politikos moralės kartelę“, – LRT.lt kalbėjo R. Baškienė.
R. Baškienė, T. Urbelionio (BFL) nuotr.
 
Politikė pridūrė, kad toks sprendimas neturi būti vieno asmens, tam esą reikėtų partijos tarybos sprendimo.
 
LVŽS atstovė Seime R. Baškienė dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Politologas: įmanomos visos koalicijos

Panašiai, kaip R. Baškienė, situaciją regi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis. Jis sako, kad LS, LVŽS ir TS-LKD koalicija yra įmanoma, tačiau iki kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų dar yra nemažai laiko. „Sutikite, kad kalbėjimas apie būsimas koalicijas po pusantrų metų, yra kalbėjimas apie briedį lankoje, kuris į tą lanką dar neatėjo“, – pakomentavo L. Bielinis.

Politologo manymu, žemės ūkio kompensacijų problema išties gali būti itin aktuali: „Ko gero, apie tai bus diskutuojama ir rinkėjas, žvelgdamas į šios problemos diskutavimą, atsirinks savo mėgstamą partiją. Bet šiandien Lietuvoje ir pasaulyje yra tokia situacija, kai įmanomos visos politinės koalicijos, kokias tik galite įsivaizduoti“, – tvirtina VDU profesorius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...