captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gydytojas: tėvų, pasisakančių prieš vakcinas, mažėja

Nors visuomenėje vis dar gajūs mitai dėl skiepų žalos organizmui, antivakcininis judėjimas veikia garsiai, prieš vakcinas nusistačiusių tėvų mažėja. Taip LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalba šeimos gydytojas Gediminas Urbonas. Savo ruožtu pediatras, profr. dr. Vytautas Usonis pažymi, kad iš 800 tūkst. skiepijimo epizodų per metus tik iki 50-ties jų turi trumpalaikį nepageidaujamą povakcininį poveikį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nors visuomenėje vis dar gajūs mitai dėl skiepų žalos organizmui, antivakcininis judėjimas veikia garsiai, prieš vakcinas nusistačiusių tėvų mažėja. Taip LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalba šeimos gydytojas Gediminas Urbonas. Savo ruožtu pediatras, profr. dr. Vytautas Usonis pažymi, kad iš 800 tūkst. skiepijimo epizodų per metus tik iki 50-ties jų turi trumpalaikį nepageidaujamą povakcininį poveikį.

„Vaikams skiepai yra būtini, nes mamos įsčiose vaisius yra sterilus, tačiau po gimimo naujagimis susipažįsta su visa aplinka, joje gyvenančiais mikroorganizmais. Deja, susipažįsta ir su tais, kurie sukelia sunkias ligas.  

Skiepai sukelia labai lengvą ligos formą, kurios metu vaiko imuninė sistema susipažįsta su tuo sukėlėju ir apsaugo nuo tolimesnių sunkių ligų. Kitu atveju rizikuojama susipažinti su liga, ja susirgus“, – aiškina prof. V. Usonis.

Savo ruožtu G. Urbonas pažymi, kad gyvename demokratiškoje valstybėje, todėl žmonės turi teisę pasitinki skiepytis ar nesiskiepyti. Tačiau už vaiką šiuo atveju sprendžia tėvai ir jie turėtų savo sprendimą gerai pasverti.

„Antivakcininis tėvų judėjimas veikia labai garsiai. Tačiau vertindamas savo, savo kolegų kasdienę praktiką galiu pasakyti, kad didžioji dalis tėvų pasitiki savo šeimos gydytojais.

Yra dalis griežtai vakcinų požiūriu apsisprendusių žmonių, bet prieš vakcinas nusistačiusių tėvų yra mažuma ir jų netgi mažėja“, – tikina G. Urbonas.

Įrašas pažymoje apie vaiko skiepus – dėl paties ir kitų saugumo

Pasak V. Usonio, skiepų pažymos reikalaujamos daugelyje industrinių pasaulio valstybių. Profesorius sutinka, kad kiekviena pažyma yra savotiškas nepatogumas, lygiai taip yra su vaiko sveikatos pažyma, ruošiant vaiką į vaikų kolektyvą. Tačiau mano, kad ji yra reikalinga.

„Įrašas apie skiepus pažymoje atsako į klausimą, ar vaikas, ateidamas į kolektyvą, yra pakankamai sveikas, kad galėtų jį lankyti. Tai pat parodo, ar jis nekelia pavojaus kolektyvui ir ar kolektyvas nekelia pavojaus jam. Siūlymas įtraukti į pažymą informaciją apie skiepus būtent ir užtikrina tą abipusio saugumo reikalavimą.

Šiandieną kalbėtume tik apie tris ligas – poliomelitą, tymus ir raudonukę. Kol pasaulyje yra bent vienas poliomielito židinys, tol neišvengiamai reikia šios ligos kontrolės. Pasaulio sveikatos organizacija pradeda ir tymų bei raudonukės kontrolę. Tačiau bet kuriuo atveju, svarbiausia, kad mūsų vaikai ateitų ir liktų sveiki bei saugūs kolektyve“, – aiškina pediatras.

G. Urbonas pabrėžia, kad kiekvienas visuomenės narys turi justi atsakomybę už kitus, o įrašas pažymoje yra vienas iš sprendimų, kuriuo siekiama skatinti tą atsakomybę. „Manau, kad nei vakcinų priešininkams, nei šalininkams nereikėtų visuomenės gąsdinti katastrofomis. Bet mes, medikai, turime kalbėti mokslo argumentų kalba ir pasakyti visuomenei, kad šiuolaikinės vakcinos yra absoliučiai saugios. Turėtume nebeatsakinėti į klausimą, į kurį jau atsakyta“, – tikina laidos „Teisė žinoti“ pašnekovas.

Savo ruožtu V. Usonis pabrėžia, kad visuomet yra vaikų (apie 3 proc.), kurių negalima skiepyti dėl jų sveikatos būklės, tačiau jie turi teisę ateitį į darželį. Jei darželio kolektyvo imunitetas bus aukštas (didžioji dalis vaikų bus paskiepyti), tie vaikai bus saugūs.

„Jie bus saugūs todėl, kad į tokį kolektyvą infekcija negali būti įnešta. Pirmiausiai turime apsaugoti savo vaikus tomis priemonėmis kurios yra veiksmingos. Jei to nepadarysime, sukelsime grėsmę ir vaikų kolektyvui, ir savo pačių vaikams“, – kalba V. Usonis.

Mitai apie skiepus

Infektologės, prof. dr. Auksės Mickienės teigimu, turbūt daugiausiai nerimo ir mitų sukurta dėl vakcinose esančių adjuvantų ir konservantų arba stabilizatorių – medžiagų, kurios pagerina atsaką į suleistą vakciną, apsaugo, kad ji išliktų stabili.

„Adjuvantai dažnai būna aliuminio preparatai. Tačiau aliuminio mes labai daug gauname su maistu, vandeniu, o jo kiekis, esantis vakcinose, sudaro mažiau nei 1 proc. aliuminio, kurį gauname iš aplinkos. Taip pat baimių yra dėl gyvsidabrio, kuris šiandieną vakcinose kaip stabilizatorius nebenaudojamas. Todėl šių baimių būti neturėtų.

Kai kurios vakcinos yra pagamintos kiaušinio baltymo pagrindu, jos gali sukelti alergiją kiaušinio baltymui alergiškiems žmonėms. Kartais į vakcinų sudėtį įeina antibiotikai, žmonėms, kurie yra jiems alergiški, tokie skiepai gali netikti“, – galimas alergines reakcijas ir pagrindo neturinčius mitus aptaria profesorė.

A. Mickienė pažymi, kad Europoje vakcinų kokybę kontroliuoja Europos medicinos agentūra ir visi vakcinose naudojami produktai atitinka standartus. Lietuvoje naudojamos vakcinos yra patvirtintos Vaistų kontrolės tarnybos. Tai sertifikuotos ir visose Europos šalyse naudojamos vakcinos.

Anot V. Usonio, Lietuvoje kasmet yra 800 tūkst. skiepijimo epizodų (tiek kartų skiepijami vaikai, suaugusieji), o pasireiškia tik apie 50 nepageidaujamų povakcininių reakcijų. Nė viena iš tų 50 reakcijų nesukelia ilgalaikių nepageidaujamų povakcininių reiškinių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...